Chen Xitongas, kuris malonės neteko per vieną didžiausių Kinijos politinių skandalų, daugelio yra laikomas pareigūnu, raginusiu panaudoti karinę jėgą prieš tuos studentų vadovaujamus protestus sostinės širdyje.
Tačiau 81 metų buvęs meras, kuriam 1998-aisiais buvo skirta 16 metų kalėjimo bausmė už korupciją, naujoje knygoje stengiasi sumenkinti savo vaidmenį ir sako, kad veikė tiesiog vadovaudamasis aukščiausios vadovybės įsakymais.
„Apgailestauju“, – sako jis kinų kalba išleistoje knygoje „Pokalbiai su Chen Xitongu“, kuri Honkongo knygynuose pasirodo penktadienį, prieš 23-iąsias įvykių Tiananmeno aikštėje metines.
„Niekas neturėjo mirti per tą birželio 4-osios incidentą, jeigu jis būtų buvęs sprendžiamas tinkamai. Apgailestauju, bet nieko negalėjau padaryti, labai atsiprašau“, – sakė jis.
„Tikiu, kad vieną dieną to 1989 metų epizodo tiesa bus atskleista“, – sakė Chen Xitongas kinų mokslininkui ir rašytojui Yao Jianfu, kuris minimą knygą parašė pagal aštuonis interviu su Chen Xitongu nuo 2011 metų sausio iki šių metų balandžio.
Kalbama, kad Chen Xitongas buvo vienas iš tų griežtosios linijos šalininkų, kurie ragino panaudoti karinę jėgą ir suklaidino tuometinį lyderį Deng Xiaopingą išpūsdami protestų mastą, kad Deng Xiaopingas leistų pasitelkti armiją.
Po įvykių Tiananmeno aikštėje Chen Xitongas buvo paaukštintas iki Pekino Komunistų partijos sekretoriaus ir tapo visagalio Politinio biuro, kuris iš esmės ir valdo Kiniją, nariu. Tai buvo laikoma padėka už jo vaidmenį dėl Tiananmeno.
Tačiau 1995 metais jis buvo atleistas iš savo postų, o vėliau nuteistas dėl korupcijos – kai vyko kova dėl valdžios su tuometiniu prezidentu Jiang Zeminu. Chen Xitongas tapo pirmuoju po Kultūrinės revoliucijos pabaigos 1976 metais į kalėjimą nusiųstu Politinio biuro nariu. 2004-aisiais Chen Xitongas dėl sveikatos buvo paleistas lygtinai.
Manoma, kad Tiananmeno aikštėje naktį į 1989 metų birželio 4-ąją žuvo šimtai ar net tūkstančiai žmonių. Taip, atsiuntus tankus ir karius, baigėsi šešias savaites trukę demokratijos šalininkų protestai.
Oficialus verdiktas dėl tų protestų buvo „kontrrevoliucinis maištas“, bet vėliau formuluotės šiuo klausimu sušvelnėjo.
