Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tūkstančiai žmonių Prahoje protestavo prieš Maskvai simpatizuojantį Milošą Zemaną

Demonstrantai Prahoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Demonstrantai Prahoje
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Tūkstančiai čekų pirmadienį žygiavo per Prahą minėdami 25-ąsias komunizmo žlugimo metines ir mojuodami raudonomis kortelėmis kaip perspėjimu prezidentui, kurį laiko dreifuojančiu pernelyg arti Maskvos.

Demonstrantai priminė komunistinio režimo saugumo pajėgų šiurkščias represijas prieš studentų eitynes Prahoje 1989 metų lapkričio 17 dieną, tapusias vienu iš sukrėtimų, nulėmusių taikų režimo pasikeitimą tuometėje Čekoslovakijoje.

Šimtai protestuotojų, mėčiusių obuolius ir kiaušinius, švilpimu ir šaukimu sutrukdė prezidentui Milošui Zemanui kalbėti, jam atidengiant memorialą toje vietoje, kur 1989-ųjų lapkritį prasidėjo Aksominė revoliucija.

Jie sveikino Vokietijos, Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos prezidentus, dalyvavusius toje pačioje ceremonijoje, bet Vokietijos prezidentui Joachimui Gauckui į galvą pataikė dalis į M.Zemaną sviesto kiaušinio.

„Kaip ir buvo galima tikėtis, ponas Gauckas buvo sukrėstas, bet jis tęsia savo programą“, – nurodė M.Zemano kanceliarija, o Vokietijos ambasada Prahoje to incidento nesureikšmino, nurodžiusi, kad prezidentas nenukentėjo.

„Tai buvo tik labai maža kiaušinio dalelė“, – ambasados atstovė Maike Freytag-Pitrocha sakė naujienų agentūrai AFP.

Dar tūkstančiai žmonių žygiavo prie M.Zemano darbovietės Prahos pilyje. M.Zemanas, buvęs kairiųjų premjeras, pernai laimėjo tiesioginius rinkimus ir tebeturi maždaug pusės rinkėjų paramą.

Vis daugiau čekų mano, kad jų taikios revoliucijos idealai, tokie kaip žmogaus teisių gynimas, po revoliucijos buvę Čekijos užsienio politikos skiriamuoju bruožu, dabar yra nustumti į šalį ekonominių interesų.

Kiti buvo susirinkę kitose sostinės vietose ir kituose šalies miestuose, uždegti žvakučių ir paminėti tos dienos 1989-aisiais, kai policija smurtinėmis priemonėmis išvaikė studentų demonstraciją ir tuo išprovokavo sukilimą, kuris į valdžią iškėlė disidentą Vaclavą Havelą.

Vis daugiau čekų mano, kad jų taikios revoliucijos idealai, tokie kaip žmogaus teisių gynimas, po revoliucijos buvę Čekijos užsienio politikos skiriamuoju bruožu, dabar yra nustumti į šalį ekonominių interesų.

„Ši data itin svarbi mano gyvenime, tuomet man buvo 15 ir laisvės gavimo tokiame jauname amžiuje dėka aš užaugau kaip laisvas žmogus, – per valstybinę televiziją sakė protestų organizatorius Martinas Prikrylas. – Šiandien galiu pasakyti savo prezidentui, kad su juo nesutinku. Prieš 25 metus būčiau gavęs smūgį (policininko) lazda“.

Žmonės aplink jį laikė transparantus su užrašais „Šalin Zemaną“ ir „Mes nenorime būti Rusijos kolonija“.

70 metų M.Zemanas išsiskyrė iš Europos Sąjungos (ES) ir NATO lyderių, vertinant padėtį dėl krizės Ukrainoje.

„Atėjau parodyti Zemanui raudonos kortelės, nes esu nusistatęs beveik prieš viską, ką jis daro – pavyzdžiui, jo užsienio politiką“, – sakė Prahoje gyvenanti protestuotoja Jarmila Rydlova.

Ji buvo viena iš daugiau negu 5 tūkst. protestuotojų, kurie, kaip nurodė Čekijos televizija, susirinko į mitingą Prahos centre, kur studentai buvo sumušti prieš 25 metus.

Vakarų šalys įsitikinusios, kad konflikto Rytų Ukrainoje virveles tampo Rusija, bet M.Zemanas ne kartą tuos neramumus įvardijo kaip „pilietinį karą tarp dviejų Ukrainos piliečių grupių“.

Be to, per praeitą mėnesį surengtą vizitą Pekine jis sakė norintis pasimokyti, kaip Kinija „stabilizuoja“ savo visuomenę.

Šį mėnesį M.Zemanas užrūstino dalį rinkėjų, kai duodamas interviu radijui pareiškė, kad centro kairioji vyriausybė „apsidergė“, nesugebėjusi priimti vieno įstatymo, o dėl politinio protesto Rusijoje nuteistas merginų pankroko grupės „Pussy Riot“ nares išvadino kalėmis bei vartojo vulgarią leksiką, aiškindamas tos grupės vardą.

Žmonės aplink jį laikė transparantus su užrašais „Šalin Zemaną“ ir „Mes nenorime būti Rusijos kolonija“.

M.Zemanas išprovokavo dar didesnį nepasitenkinimą praeitą savaitę, tvirtindamas, kad studentų protestas 1989 metais buvo numalšintas be jokio „kraujo praliejimo“ ir kad ta akcija tebuvo vienas „iš daugelio mitingų“.

„Mes nesutinkame su mūsų prezidento elgesiu. Neapkenčiu to, ką jis sako“, – Prahos studentas Vojtechas Štrosas  sakė AFP, švilpiant miniai. Daugelis protestuotojų buvo įsisegę ženkliukus su Aksominės revoliucijos didvyrio Vaclavo Havelo atvaizdu ir laikė plakatus su užrašais, raginančiais M.Zemaną atsistatydinti.

Praėjus mėnesiui po 1989 metų lapkritį įvykusios Aksominės revoliucijos V.Havelas, disidentas dramaturgas, tapo pirmuoju po karo Čekoslovakijos lyderiu nekomunistu.

Čekoslovakija 1993 metais taikiai pasidalijo į Čekiją ir Slovakiją. V.Havelas mirė 2011 metais.

 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min