Kaip rašo naujienų svetainė lenta.ru, anksčiau buvo kalbama ne apie respublikos, o tik Čerkesijos autonominės srities kūrimą.
Suvažiavime taip pat buvo priimtas sprendimas įsteigti tarpnacionalinę komisiją, kuri spręs autonomijos atkūrimo klausimą.
Delegatai ketina nusiųsti laišką su savo reikalavimais Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui, premjerui Vladimirui Putinui ir prezidento įgaliotajam atstovui Šiaurės Kaukazo federalinėje apygardoje Aleksandrui Chloponinui.
Oficialios reakcijos į Čerkesų nepaprastojo suvažiavimo rezoliuciją kol kas nėra.
Susirinkimo organizavo visuomeninė organizacija „Adyge Chasė“, rašo „Nezavisimaja gazeta“. Forumo rengimo organizacinio komiteto kreipimesi sakoma, kad „esant dabartinei padėčiai, čerkesų tauta neturi Karačiajų Čerkesijos respublikoje jokios juridinės perspektyvos savo atgimimui ir raidai“.
Pasak organizatorių, antrąjį suvažiavimo etapą buvo nuspręsta sušaukti, nes tokią pačią pirmojo etapo, kuris vyko 2008 metų lapkrityje, rezoliuciją, reikalaujančią atkurti Čerkesijos autonominę sritį, valdžia ignoravo.
„Adyge Chasė“ ragina atkurti Čerkesų autonomiją Stavropolio krašto teritorijoje nuo 1994 metų, po to, kai judėjimo suvažiavimas pareiškė nepasitikėjimą Karačiajų Čerkesijos respublikos vadovybe. Judėjimo šalininkų nuomone, KČR turi būti padalyta, nes nė viena respublikos tautų, išskyrus karačiajus, negalėjo „reikiamai save realizuoti“.
Karačiajų Čerkesijos respublika buvo įkurta 1922 metų sausyje, jos gyventojus sudaro maždaug 430 tūkst. žmonių, kurie yra 80 tautybių atstovai.
2002 metų surašymo duomenimis, čerkesų tarp jų yra 11,3 proc., o daugumą sudaro karačiajai (38,5 proc.) ir rusai (33,6 proc.). Be to, pastarąjį dešimtmetį respublikai vadovauja tik karačiajai. Čerkesų autonominė sritis gyvavo SSRS sudėtyje nuo 1928 iki 1957 metų. Vėliau regionas įėjo į Karačiajų Čerkesijos autonominės srities sudėtį.
