Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Clinton atvyko į Maskvą tartis dėl branduolinio nusiginklavimo ir Artimųjų Rytų

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton ketvirtadienį atvyko į Rusiją svarbių derybų dėl naujos branduolinio nusiginklavimo sutarties tarp abiejų buvusių Šaltojo karo priešininkių, taip pat dėl įtampos mažinimo Artimuosiuose Rytuose.
Hillary Clinton atvyko į Maskvą
Hillary Clinton atvyko į Maskvą / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

1991 metais priimta Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START) nustojo galiojusi praeitų metų gruodį, o JAV ir Rusijos derybininkai nesugebėjo susitarti dėl naujos sutarties sąlygų, nors abi šalys deklaruoja norinčios „perkrauti“ savo sudėtingus santykius.

H.Clinton mėgins suteikti naują postūmį šiam procesui susitikimuose su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, tačiau pranešama, jog šiose dvišalėse derybose yra iškilę rimtų politinių prieštaravimų.

„JAV ir Rusijos lyderių pasirodymas šioje srityje siunčia svarbią žinią apie kitus klausimus, tokius kaip (branduolinių ginklų) neplatinimo“, – sakė vienas aukštas JAV pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.

Pagrindinė oficiali dviejų dienų H.Clinton vizito priežastis – Artimųjų Rytų taikos proceso diplomatinio ketverto susitikimas. Jis vyks tuo metu, kai Izraelis paskelbė planuojantis pastatyti dar 1 600 namų žydų naujakuriams aneksuotoje Rytų Jeruzalėje.

H.Clinton lėktuvas Maskvos oro uoste nutūpė ketvirtadienį paryčiais.

Pagrindinė oficiali dviejų dienų H.Clinton vizito priežastis – Artimųjų Rytų taikos proceso diplomatinio ketverto susitikimas. Jis vyks tuo metu, kai Izraelis paskelbė planuojantis pastatyti dar 1 600 namų žydų naujakuriams aneksuotoje Rytų Jeruzalėje.

H.Clinton ir S.Lavrovas susitiks su kitais šio ketverto atstovais – Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadove Catherine Ashton (Ketrin Ašton) ir Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Ban Ki–moonu. Ketvirtadienį įvyks jų oficialūs pietūs, o penktadienį – ilgesnės derybos.

Izraelio pranešimas apie planuojamą nausėdijų plėtrą išprovokavo palestiniečių grasinimus pasitraukti iš taikos derybų, taip pat sukėlė didžiausią per daugelį pastarųjų metų JAV ir Izraelio santykių krizę.
Aukšti Vašingtono pareigūnai perspėjo, kad naujieji Izraelio planai kelia pavojų taikos procesui, taip pat pareiškė, kad sprendimas juos paskelbti per JAV viceprezidento Joe Bideno vizitą Artimuosiuose rytuose yra „įžeidimas“.

Pasak apžvalgininkų, tikėtina, jog diplomatinio ketverto nariai sustiprins spaudimą Izraeliui.

Šiame susitikime bus „pademonstruotas tarptautinis palaikymas“ netiesioginėms Izraelio ir palestiniečių deryboms, sakė JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Philipas Crowley, kuris lydi H.Clinton šije kelionėje.

Tuo tarpu H.Clinton sieks išsiaiškinti, ar Rusija yra pasiruošusi pritarti sankcijoms Iranui, jeigu nepavyks pasiekti persilaužimo sprendžiant Teherano branduolinės programos problemą.

„Jaučiame, jog tai neatidėliotina; laikas pademonstruoti, kad (Irano elgesys) atneš pasekmių“, – aukštas Valstybės departamento pareigūnas Williamas Burnsas sakė H.Clinton lydintiems žurnalistams.

Pažanga derybose dėl naujos branduolinio nusiginklavimo sutarties pademonstruotų, jog Vašingtonui ir Maskvai pavyko pagerinti dvišalius santykius, kurie buvo smarkiai pašliję per ankstesnio JAV prezidento George'o W.Busho kadenciją.

JAV prezidentas Barackas Obama ir D.Medvedevas tikėjosi, kad iki 2009 metų pabaigos bus pasirašytą nauja sutartis, pagal kurią būtų smarkiai sumažinti abiejų šalių branduoliniai arsenalai, tačiau derybos Ženevoje įstrigo dėl labai skirtingų pozicijų.

Rusijos ir JAV pareigūnai tvirtina, kad neišspręstos tik techninio pobūdžio problemos ir kad to buvo galima tikėtis iš anksto, nes galutinis dokumentas yra kelių šimtų puslapių apimties. Šios sutarties tekstus rusų ir anglų kalbomis būtina kruopščiai suderinti, kad neatsirastų neatitikimų.

Dienraštis „The New York Times“ praeitą savaitę pranešė, jog B.Obama yra nusivylęs, kad D.Medvedevas sieja šią branduolinio nusiginklavimo sutartį su JAV planais dislokuoti priešraketinės gynybos sistemas Rytų Europoje.

1991 metais pasirašius START buvo smarkiai sumažinti JAV ir Rusijos branduoliniai arsenalai ir įvestos abipusės kontrolės priemonės, kurios turėjo sustiprinti pasitikėjimą tarp buvusių Šaltojo karo priešininkių.

Kol kas neaišku, ar H.Clinton susitiks su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu, kurį daugelis laiko svarbiausiu šios šalies faktiniu lyderiu.

Per paskutinį JAV diplomatijos vadovės vizitą Maskvoje, kuris vyko praeitų metų spalį, H.Clinton su V.Putinu nebuvo susitikusi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius