„Manome, kad Islandija žengia gana sklandžius žingsnius narystės ES link. [...] Mes norėtume matyti pasiektą susitarimą jau kitą savaitę. Esame suinteresuoti, kad susitarimas būtų pasiektas ir pinigai pradėti išmokėti kuo greičiau. Neturime jokio tikslo užtęsti šio proceso. Tačiau Islandija turi parodyti, kaip ji yra pasiruošusi įgyvendinti savo įsipareigojimus“, – po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Audroniu Ažubaliu sakė D.Lidingtonas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Jungtinės Karalystės politika Bendrijos plėtros atžvilgiu yra nuosekli, t.y. ši valstybė aktyviai ir energingai remia ES plėtrą. „Nepritariame šalims, teigiančioms, kad po Kroatijos priėmimo į Bendriją, ES plėtra turėtų būti sustabdyta. Tačiau taip pat teigiame, kad kiekviena valstybė privalo visiškai įgyvendinti įstojimo į ES sąlygas ir kriterijus“, – pažymėjo Europos reikalų ministras.
Visuomenės apklausos rezultatai atskleidė, kad didžioji dalis Islandijos gyventojų norėtų, kad vyriausybė atsiimtų savo narystės prašymąPasak jo, viena iš svarbiausių įstojimo į ES sąlygų ir reikalavimų – tai teisinės bazės įgyvendinimas.
Kaip jau buvo seniau rašyta spaudoje, ES lyderiai šių metų liepą sutiko pradėti derybas su Islandija dėl pastarosios narystės Bendrijoje, nepaisant išsiskyrusių požiūrių į banginių medžioklę ir banko griūtį, pakenkusią britų ir olandų investuotojams.
Priimtoje ES viršūnių deklaracijoje pažymima, kad tarp silpnųjų šalies-kandidatės pusių yra finansinių paslaugų sritis. Didžioji Britanija ir Nyderlandai pareiškė, kad nors neketina blokuoti derybų su Islandija dėl narystės, jos taip pat mano, kad šios derybos turėtų vykti lygiagrečiai su derybomis dėl reikalavimo, kad Reikjavikas Amsterdamui ir Londonui atlygintų už kompensacijas tų šalių piliečiams, patyrusiems nuostolių žlugus islandų „Icesave“ bankui.
Be to, siekdama narystės ES Islandija turės imtis priemonių prieštaringai vertinamai banginių medžioklės pramonei, kurią draudžia ES nuostatos, uždaryti. Leidimas ES flotilei naudotis Islandijos žūklės vandenimis yra dar vienas klausimas, kuris gali strigti laukiančiose derybose dėl 2006 metų liepą pateikto Islandijos prašymo priimti ją į ES ir euro zoną.
Pasak politikos apžvalgininkų, problemų dėl Islandijos narystės Bendrijoje gali kilti ne tik dėl kitų šalių, bet dėl pačių islandų požiūrio. Antai šią vasarą atlikti visuomenės apklausos rezultatai atskleidė, kad didžioji dalis Islandijos gyventojų norėtų, kad vyriausybė atsiimtų savo narystės prašymą. Norėdama tapti visaverte ES klubo nare Islandija privalės surengti nacionalinį referendumą šiuo klausimu.
Negana to, kovo mėnesį surengtame referendume dauguma Islandijos gyventojų pasisakė prieš tai, kad Britanijai ir Nyderlandams būtų kompensuoti milijardiniai nuostoliai, kuriuos jie patyrė žlugus bankui „Icesave“.
Šiuo metu derybas dėl narystės Europos Sąjungoje veda trys šalys: Turkija, Kroatija ir Makedonija. Nors visos jos prašymus pateikė anksčiau, tačiau politikos apžvalgininkai mano, kad Islandija gali jas aplenkti ir pirmoji užbaigti derybas.
Būdama NATO narė Islandija atitinka bendrus narystės kriterijus, todėl Reikjavikas turi vilties prie ES bloko prisijungti jau 2012 metais, jeigu tam bus pritarta referendume. Islandija taip pat priklauso Šengeno erdvei ir Europos ekonominei erdvei ir yra gerai integruota į Europos vientisą rinką.
