Pagal dabartinę tvarką Jungtinėje Karalystėje į pensiją moterys išeina būdamos 60, o vyrai – 65 metų. Tai privaloma tvarka – darbdavys gali neatsižvelgti į darbuotojo norą dirbti ilgiau. Vyresnio amžiaus darbuotojai skundžiasi, kad būdami kupini jėgų, idėjų ir siekių lipti karjeros laiptais jie turi viską mesti pernelyg anksti. Beveik du trečdaliai 50–75 metų Jungtinės Karalystės vyrų ir moterų norėtų dirbti ilgiau. Manančiųjų, kad dar gali siekti karjeros, yra dvigubai daugiau nei tų, kurie sendami norėtų mažiau atsakomybės ir jėgų reikalaujančio darbo.
Dirbti sulaukus pensinio amžiaus verčia ir ekonominės aplinkybės. Vyresni britai teigia, kad valstybinių pensijų neužtenka pragyventi, o ekonomikos krizė sumažino ir iš privačių šaltinių finansuojamos pensijos dalį. Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje yra 1,4 mln. pensinio amžiaus sulaukusių darbuotojų.
Vyresnio amžiaus darbuotojai skundžiasi, kad būdami kupini jėgų, idėjų ir siekių lipti karjeros laiptais jie turi viską mesti pernelyg anksti. Beveik du trečdaliai 50–75 metų Jungtinės Karalystės vyrų ir moterų norėtų dirbti ilgiau.
Į vyresnių britų šauksmą atsiliepė vyriausybės sudaryta Lygybės ir žmogaus teisių komisija. Jos pirmininkė Harrieta Harman pareiškė, kad tokia diskriminacija pagal amžių daro žalą visai valstybei, o dabartinis pensinis amžius yra „despotiškas“ ir „neturi jokio ryšio su žmogaus galimybėmis“.
Anot jos, griežti įstatymai, kurie šiuo metu yra kur kas palankesni darbdaviams nei norintiems dirbti britams, turėtų būti kiek lankstesni. Ji siūlo, kad vyresni nei 65 metų britai išlaikytų savo darbo vietą dar pusantrų metų ir galėtų dirbti mažiau valandų arba namie. Komisijos skaičiavimais, taip valstybė sutaupytų ne mažiau nei 15 mlrd. svarų (apie 60 mlrd. litų) per metus.
Papildomi pinigėliai į valstybės iždą būtų ne pro šalį sunkiai atsigaunančiai Jungtinės Karalystės ekonomikai. Praverstų ir vyresnio amžiaus žmonių darbo jėga. „Iš Jungtinės Karalystės per krizę išvyko daug kvalifikuotų darbuotojų, tad ekonomikai atsigaunant kyla grėsmė, kad jų ims trūkti. Problemą paaštrina ir tai, kad sulaukę 65 metų darbuotojai privalo išeiti iš darbo, taip valstybė netenka dar daugiau įgudusios darbo jėgos“, – sakė komisijos pirmininkės pavaduotoja baronienė Margaret Prosser.
Britai tik dabar paskelbė, kad galiausiai iškopė iš ekonominės duobės: dvejus metus trukusį smukimą vainikavo praėjusių metų paskutinį ketvirtį jau 0,1 proc. siekęs BVP augimas. Tiesa, audringi krizės debesys vis dar kybo virš ūkanotos Jungtinės Karalystės – toks augimas neatitiko nei visuomenės, nei politikų vilčių. „Britų ekonomika patyrė tai, ką galima pavadinti širdies smūgiu. Ji vis dar trapi. Vis dar priklauso nuo dirbtinai stimuliuojamo pinigų srauto, didžiulio valstybės deficito, be to, ir bankai dar nedirba, kaip turėtų“, – sakė liberaldemokratų, trečios pagal dydį partijos valstybėje, atstovas spaudai Vince'as Cable'as. Iš ekonomikos nuosmukio britai išsiropštė patys paskutiniai iš didžiųjų Vakarų valstybių.
Kaip ir kitos Vakarų šalys, su visuomenės senėjimo problema ir augančia našta valstybei susidurianti sala ateityje numato kilstelėti pensinio amžiaus ribą. Tiesa, konservatoriai nori, kad tai įvyktų greičiau, nei numatyta leiboristų planuose. Pagal valdančiosios partijos strategiją 2024–2026 metais pensinis amžius pailgėtų iki 66 metų, o 2046 metais – iki 68 metų. Be to, numatoma, kad per artimiausią dešimtmetį moterų ir vyrų pensinis amžius susilygins.
