Tyrėjai aiškinosi 10 649 su oro sąlygomis susijusias mirtis 2006 – 2010 m. laikotarpiu ir padarė išvadas, kad 63 proc. mirčių buvo didžiulių šalčių pasekmė, o 31 proc. asmenų mirė nuo karščio sukeltų negalavimų. Likę 6 proc. žmonių mirė dėl potvynių, audrų arba žaibavimo.
Ankstesni mokslininkų tyrimai taip pat patvirtino, kad didžiuliai šalčiai sveikatai yra pavojingesni už alinančius karščius.
Net 70 proc. dėl oro sąlygų mirusių asmenų buvo vyrai, teigiama naujienų svetainėje livescience.com.
Ankstesni mokslininkų tyrimai taip pat patvirtino, kad didžiuliai šalčiai sveikatai yra pavojingesni už alinančius karščius.
Nors nuo XX a. šeštojo dešimtmečio JAV pastebimas vidutinės žiemos temperatūros didėjimas, vis dėlto, daugelyje šalies vietų vis dar pasitaiko itin žemos temperatūros atvejų.
Tačiau mokslininkai įspėja, kad karščiai gali sukelti hipertermiją – būseną, kuomet organizmas priverstas absorbuoti daugiau karščio negu yra pajėgus. Be to, dėl karščio gali paūmėti esamos širdies ir kvėpavimo takų ligos, o pastarosios sukelti mirtį.
Tyrime akcentuojama, kad ateityje tiek JAV, tiek visame pasaulyje dėl globalinio klimato atšilimo didės ekstremalių oro sąlygų tikimybė, o daugiau žmonių mirs nuo karščio bangų.
Skelbiama, kad mirčių nuo karščio rizika ypatingai padidės JAV dėl senstančių gyventojų ir miestuose gyvenančių žmonių skaičiaus didėjimo.
Tyrėjai tvirtina, kad mirties nuo karščio arba nuo šalčio rizika itin padidėja žmogui perkopus 75 m. ribą. Kūdikiams didesnę grėsmę gyvybei sukelia dideli karščiai, o ne šalčiai.
JAV mokslininkai rekomenduoja nuo karščio saugotis būnant gerai kondicionuojamose patalpose ir nuolatos geriant skysčius.
