Kaip rodo „The Pew Research Center“ surengta apklausa, veteranų nuomonė apie abu karus yra kiek pozityvesnė nei bendrosios Jungtinių Valstijų visuomenės, tačiau ir jiems kyla abejonių dėl šių konfliktų.
Trisdešimt trys procentai apklausoje dalyvavusių veteranų pareiškė, kad abu šie karai buvo nereikalingi, atsižvelgiant į Jungtinių Valstijų patirtus nuostolius ir naudą. Tokios pat nuomonės laikosi ir 45 procentai apklausoje dalyvavusių civilių.
Karinius veiksmus Afganistane Jungtinės Valstijos pradėjo po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių, siekdamos nuversti tuomet šalį valdžiusį Talibano režimą, suteikusį prieglobstį už šiuos teroristinius išpuolius atsakingiems „al Qaeda“ lyderiams.
JAV vadovaujamų pajėgų invaziją į Iraką prasidėjo 2003 metais. Sąjungininkėms nuvertus Saddamo Husseino vyriausybę, jos susidūrė su kovotojų pasipriešinimu.
Pagrindinis pretekstas kovos veiksmams pradėti buvo Irako turimų masinio naikinimo ginklų keliama grėsmė, tačiau vėliau šalyje tokių ginklų nebuvo rasta.
Pentagono duomenimis, Jungtinės Valstijos Irake neteko 4 400 karių, dar beveik 1 700 žuvo Afganistane.
Vertinant abu konfliktus atskirai, 50 procentų apklaustų kariškių sakė, kad karą Afganistane pradėti buvo verta, o Irako karą palaikė 44 proc. apklaustųjų.
Tuo tarpu tik 41 proc. amerikiečių mano, kad Afganistano karas buvo vertas patirtų nuostolių, apie Irako karą tokios nuomonės laikosi 36 proc. gyventojų.
Trisdešimt keturi procentai apklaustų veteranų atsakė, kad vertėjo pradėti abu karus, nors tokiai nuomonei pritaria tik 28 proc. gyventojų.
Apklausa taip pat parodė, kad 96 procentai apklaustų veteranų didžiuojasi savo tarnyba, nors 44 prisipažino patyrę sunkumų, kai teko sugrįžti prie civiliams įprasto gyvenimo. Dar 37 procentai sakė kenčiantys nuo potrauminio streso, kuris yra susijęs su jų tarnyba kariuomenėje.
