Susitarimas, kurį sudaryti siekia penkios nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės bei Vokietija, turėtų galiausiai išsklaidyti būgštavimus, kad šiitiška respublika gali pasigaminti branduolinių ginklų, ir visam laikui nutildyti kalbas apie galimą karinį konfliktą.
Nepasiekus susitarimo abi pusės sugrįš į kelią, vedantį į konfrontaciją ar netgi karą.
Situacija Irake, kur sukilėliai per žaibišką puolimą užėmė didžiules teritorijas, taip pat chaosas Sirijoje, kur jau ketvirtus metus vyksta kruvinas pilietinis karas, gali padėti Teheranui ir Vakarams normalizuoti santykius tokiu įtemptu Artimųjų Rytų regionui metu.
Nepasiekus susitarimo abi pusės sugrįš į kelią, vedantį į konfrontaciją ar netgi karą, nes nei Izraelis, nei Vašingtonas neatmeta karinių veiksmų galimybės.
„Šiame neramiame pasaulyje ne dažnai atsiranda šansas taikiai pasiekti susitarimą, kuris atitiktų svarbiausius ir visų šalių viešai deklaruotus siekius, padarytų pasaulį saugesnį, sumažintų regioninę įtampą ir paskatintų didesnę gerovę“, – šią savaitę sakė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.
„Turime tokį šansą, istorinis persilaužimas įmanomas. Tai politinės valios ir ketinimų įrodymo, o ne pajėgumų klausimas. Tai pasirinkimų klausimas. Visi rinkimės išmintingai“, – rašė J.Kerry straipsnyje „The Washington Post“.
„Per ateinančias tris savaites turėsime unikalią progą sukurti istoriją“, – sakė Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas vaizdo žinutėje, kuri paskelbta prieš derybas.
„(Turėsime šansą) sudaryti visapusį susitarimą dėl Irano branduolinės energetikos programos ir užbaigti nereikalingą krizę, kuri trukdo mums drauge spręsti bendrus iššūkius, tokius kaip siaubingi kelių pastarųjų savaičių įvykiai Irake“, – sakė jis.
Po penkių derybų raundų Vienoje, kurie buvo surengti siekiant parengti visapusį galutinį susitarimą iki liepos 20 dienos, kai baigia galioti pernai lapkritį sudarytas laikinasis pagrindų susitarimas, vis dar esama rimtų nuomonių skirtumų.
Per paskutinį derybų raundą liepos 16-20 dienomis šalys pradėjo rengti susitarimo projektą, tačiau derybas dėl sutarties formuluočių opiausiais klausimais buvo nuspręsta atidėti vėlesniam laikui.
JAV, Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija siekia įtikinti Iraną drastiškai apriboti savo branduolinę veiklą, kad jis neturėtų jokių galimybių pasigaminti branduolinį ginklą.
Irano diplomatijos vadovas rašė, kad jo šalis „neišsižadės ir nestatys išjuokai mūsų technologinių pasiekimų ar mūsų mokslininkų“.
Visų pirma reikalaujama, kad šiitiška respublika smarkiai suvaržytų savo pajėgumus sodrinti uraną, kuris gali būti naudojamas tiek kaip reaktorių branduolinis kuras, tiek kaip skilioji medžiaga branduoliniuose užtaisuose.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas praėjusį mėnesį sakė, kad Teheranas turėtų pasilikti tik kelis šimtus veikiančių urano sodrinimo centrifugų, kurių šiuo metu turi beveik 20 tūkstančių.
Tačiau Iranas atmeta šį reikalavimą, teigdamas, kad turi didinti centrifugų skaičių, nes jam reikės urano būsimiems reaktoriams.
Reikalavimai Iranui „drastiškai apriboti“ savo branduolinę programą paremti „visiškai klaidingu aiškinimu apie žingsnius, laiką ir grėsmes verčiantis per galvą dėl bombos“, sakė M.J.Zarifas.
Prancūzijos dienraštyje „Le Monde“ paskelbtame straipsnyje Irano diplomatijos vadovas rašė, kad jo šalis „neišsižadės ir nestatys išjuokai mūsų technologinių pasiekimų ar mūsų mokslininkų“.
Teoriškai liepos 20-osios terminas gali būti pratęstas dar pusmečiui, ir daug analitikų mano, kad toks variantas jau svarstomas.
Tačiau Amerikos prezidentas Barackas Obama, kurio lapkritį laukia kadencijos vidurio rinkimai ir kurį respublikonai kaltinas neryžtingumu, nelinkęs priimti sprendimų, dėl kurių sulauktų priekaištų, kad paprasčiausiai suteikė Iranui daugiau laiko priartėti prie tikslo pasigaminti bombą.
Tokius kaltinimus nuolat žeria Izraelis – vienintelė Artimųjų Rytų valstybė, kuri turi branduolinį ginklą, nors nėra to deklaravusi.
Tačiau Kelsey Davenport iš Ginklų kontrolės asociacijos mano, kad Vašingtonui nereikėtų vengti pratęsti sutarties pasirašymo terminą, jei to reikės ir jei Iranas „derybose demonstruos gerą valią“.
„Susitarimo nepasirašymo alternatyva yra daug blogesnė tarptautinei bendrijai – tai neribota Irano branduolinė programa“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
