Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dešimtmetis po Beslano tragedijos: aukų motinos nepamiršo Kremliaus vykdytų skerdynių

Beslano tragedijos aukų memorialas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Beslano tragedijos aukų memorialas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Net ir praėjus dešimtmečiui po Beslano tragedijos aukų tėvai ir artimieji kelia Kremliui nepatogius klausimus dėl šimtus gyvybių nusinešusios įkaitų dramos. Beslano žuvusiųjų giminės teigia, kad pati Rusijos valstybė buvo teroristė prieš savo pačios piliečius, rašo naujienų svetainė themoscowtimes.com.

2004 m. rugsėjo 1 d. 32 ginkluotų teroristų grupė įkaitais paėmė daugiau negu 1110 žmonių, tarp kurių buvo moksleiviai, jų tėvai, giminačiai ir mokytojai. Grupuotė reikalavo, kad Maskva pripažintų Čečėnijos nepriklausomybę ir atitrauktų savo pajėgas iš šios respublikos.

Tris dienas trukusi įkaitų drama pareikalavo 385 žmonių, iš jų 156 vaikų, gyvybių. Dar apie 700 asmenų buvo sužeista.

Net ir praėjus dešimčiai metų nuo atakos, į daug svarbių klausimų, kuriuos iškėlė ši tragedija, vis dar neatsakyta.

„Putinas mums aiškina, kad Ukrainos valdžia atakuoja savo pačios žmones, bet mūsų mokykloje mūsų vyriausybė darė tą patį. Ji žudė mūsų vaikus“, – teigė „Beslano balso“ narė Svetlana Marijeva.

Nors ir yra aišku, kas įkaitais paėmė mokykloje buvusius žmones, tačiau iki šiol nėra aišku, kas pradėjo mokyklos pastato šturmą ir po jo vykusias skerdynes tarp teroristų ir vyriausybės pajėgų.

Yra žinoma, kad Rusijos saugumo pajėgos pradėjo pulti pastatą, kuomet mokyklos sporto salėje nugriaudėjo bombos sprogimas. Būtent salėje ir buvo laikoma didžioji dalis įkaitų. Po dvidešimt dviejų sekundžių įvyko dar vienas sprogimas. Šių sprogimų priežastis nėra žinoma iki šiol.

Kai kurie įkaitai tvirtina, kad sprogmuo detonavosi po to, kai į jį pataikė nuo mokyklos stogo Rusijos specialiųjų pajėgų paleista raketa. Oficiali Maskvos versija yra ta, kad bombą teroristai susprogdino tyčia arba atsitiktinai. Būtent daugiau negu pusė aukų mirė dėl sprogimo ir po jo prasidėjusio gaisro.

Kitas svarbus klausimas yra susijęs su teroristais – ar kai kuriems iš jų pavyko pasprukti? Remiantis oficialia versija, iš viso buvo 32 teroristai, o vėliau jie visi iki vieno buvo nukauti. Vienintelis pabėgęs, Nuris Pashi Kulajevas, buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, tačiau tiek buvę įkaitai, tiek išpuolio organizatorius Šamilis Basajevas teigė, kad kai kurie teroristai iš tiesų sėkmingai pabėgo.

„Scanpix“ nuotr./Beslano žudynių metinės
„Scanpix“ nuotr./Beslano žudynių metinės

Nevyriausybinė organizacija „Beslano balsas“, kuri vienija įkaitų dramos aukas ir jų artimuosius, siekia surasti atsakymus į šiuos klausimus. Ši organizacija siekė priversti vyriausybę pripažinti savo klaidas gelbėjimo operacijoje ir nubausti už tai atsakingus asmenis.

„Beslano balso“ nariai, kurie mano, kad Vladimiras Putinas yra asmeniškai atsakingas už pragaištingą gelbėjimo operacijos pabaigą, vykdė bado streiką 2006 m., norėdami atkreipti dėmesį į savo kaltinimus.

2007 m. Aukščiausiasis Šiaurės Osetijos, kurioje registruota ši organizacija, teismas įsakė „Beslano balsui" išsiskirstyti. Oficiali priežastis – kita organizacija nori užsiregistruoti, naudodama tą patį pavadinimą.

„Tai didžiulis nusikaltimas. Teroristai buvo mūsų priešai, bet kodėl vyriausybė nepadarė nieko, kad apsaugotų mūsų vaikus? Kodėl Putinas davė įsakymą šaudyti į mokyklą? Jis buvo vienintelis, kuris galėjo duoti tokį įsakymą“, – tikino S.Marijeva.

Be to, respublikos teismas pripažino organizacijos teiginius apie tai, kad V.Putinas prisidėjo prie Beslano tragedijos, ekstremistiniais.

„Po Beslano atakos vyriausybė pajuto, kad gali daryti ką tik užsigeidusi. Nei vienas federalinio ir vietos lygio pareigūnas ir jėgos struktūrų darbuotojas neteko darbo, tačiau Rusijos žmonės prarado teisę tiesiogiai rinkti savo pareigūnus“, – teigė „Beslano balso“ vadovė Ela Kesajeva ir pridūrė: „Aukų tėvų ir giminaičių akyse valstybė elgėsi kaip teroristas. Mums nesvarbu, kas nukovė teroristus. Tai, ką mes matėme, buvo tankai, apšaudantys mokyklą, kai tuo metu joje buvo mūsų vaikai“.

„Putinas mums aiškina, kad Ukrainos valdžia atakuoja savo pačios žmones, bet mūsų mokykloje mūsų vyriausybė darė tą patį. Ji žudė mūsų vaikus“, – teigė kita „Beslano balso“ narė Svetlana Marijeva.

„Tai didžiulis nusikaltimas. Teroristai buvo mūsų priešai, bet kodėl vyriausybė nepadarė nieko, kad apsaugotų mūsų vaikus? Kodėl Putinas davė įsakymą šaudyti į mokyklą? Jis buvo vienintelis, kuris galėjo duoti tokį įsakymą“, – tikino S.Marijeva.

Beslano tragedijos metinės Rusijoje bus minimos visą pirmąją rugsėjo savaitę. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min