Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Despotiškas Vladimiro Putino gambitas Ukrainoje: Vakarams laikas atkurti jėgų pusiausvyrą

Vladimiras Putinas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Vladimiras Putinas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

„The Washington Post“ apžvalgininkas Charlesas Krauthammeris rašo apie Ukrainos krizę – kodėl Vladimirui Putinui taip svarbu didinti čia įtaką ir ką turi daryti Vakarai, visų pirma Jungtinės Valstijos, kad ukrainiečiai galų gale galėtų lengviau kvėpuoti.

Buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris yra sakęs, kad nuo Petro Didžiojo laikų Rusijos teritorija kasmet padidėdavo daugmaž vienos Belgijos dydžiu. Sovietų Sąjungos griūtis šią ekspansiją sustabdė, ir akivaizdu, kad tai, ko dabar siekia V.Putinas, yra sugrįžimas prie to, kas buvo įprasta ankstesniems Rusijos vadovams, skelbiama „The Washington Post“ straipsnyje.

Visų pirma, jis nori sugrąžinti tradicinį rusišką despotizmą ir sugriauti užsimezgančias Rusijoje demokratijos šaknis. Vėliau jis ketina geležinio kumščio principu sukurti „stabilumą“. 2008 metais V.Putinas pasinaudojo karu su Gruzija, kad atimtų iš jos dvi provincijas ir perimtų jas į Rusijos glėbį, formaliai pavadindamas jas nepriklausomomis. Praėjusių metų pabaigoje jis privertė Ukrainą atsisakyti pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, numatęs jai vietą Eurazijos sąjungoje, turinčioje tapti Rusijos miniimperijos pagrindu.

Tačiau, pasirodo, ukrainiečiai turėjo kitų planų. Ukrainiečiai išstūmė iš prezidento posto Maskvos statytinį Viktorą Janukovyčių ir pasisuko į Vakarus. Tačiau Vakarai – JAV ir Europos Sąjunga – nežino, kaip jiems toliau elgtis.

O Rusija tam pasirengė. Ji pasmerkė V.Janukovyčiaus nuvertimą, atsisakė pripažinti naują Vyriausybę, sustabdė ekonominės paramos mokėjimą ir pradėjo savo karių mobilizaciją Ukrainos pasienyje.

Koks buvo Vakarų atsakas? Europos Sąjunga dvejojo, JAV nedarė nieko. Praėjusią savaitę Barackas Obama, praėjus trims mėnesiams po beveik visiškos tylos, Ukrainai kovojant už savo laisvę, pareiškė, kad Ukraina ne šaltojo karo šachmatų lenta.

Deja, V.Putinas ją vertina būtent taip. Jis nori susigrąžinti Ukrainą. Kaip skelbia „The New York Times“, remdamasis savo šaltiniais JAV prezidento aplinkoje, B.Obama nori stabilumo. Ukrainą jis vertina greičiau kaip krizę, kurią būtina išspręsti, nei galimybę pakeisti autoritarinę regiono trajektoriją, leisti ukrainiečiams patiems pasirinkti savo likimą su Vakarais ir blokuoti rusišką neoimperializmą.

Žinoma, B.Obama stovi demokratijos pusėje. Tačiau pagal šį supratimą, demokratija turi gimti iš vidaus, ji negali atsirasti išorinio įsikišimo būdu. Bent jau taip sako B.Obamos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Benjaminas Rhodesas.

JAV užduotis yra tapti atsvara Rusijos įtakai, jos meilioms kalboms arba šantažui, kol Ukraina tvirtai atsistos ant savo kojų.

Tačiau Ukraina niekada neturėjo galimybės spręsti pati, nes visuomet buvo veikiama stipresnio kaimyno. Ir JAV neutralitetas neleidžia susiformuoti tikrai ukrainietiškai valstybei. Jis palieka Ukrainą bejėgę prieš Rusijos spaudimą.

Gali būti, kad B.Obama nesupranta, jog JAV neveiksnumas sukuria tuštumą. Karių evakuacija iš Irako įtvirtino ten Irano jėgą, o JAV atsisakymas dalyvauti Sirijos reikaluose leido Rusijai ir Iranui pakeisti jėgų išsidėstymą. V.Putinas pasiruošęs užpildyti bet kokią tuštumą. Dabar jis toliau spaudžia Ukrainą. H.Kissingeris taip pat sakė, kad taiką galima pasiekti tik subalansavus jėgas. Tai reiškia, kad arba Ukraina pasiduos Rusijai, arba ji spręs savo likimą pati – tačiau tik su ta sąlyga, kad JAV pasieks jėgų balansą su Rusija.

Kokiu būdu? Visų pirma, reikia, kad JAV visiškai palaikytų Ukrainos revoliuciją. Paskui jai reikia suteikti rimtą finansinę paramą, kuri būtų atsakas 15 mlrd. dolerių, pasiūlytų Rusijos. Šių pinigų reikia, kad Ukraina galėtų susidoroti su dabartine finansine krize. Paskui reikia kartu su Europos Sąjunga sukurti ilgalaikės finansinės paramos projektą, greičiausiai tarpininkaujant Tarptautiniam valiutos fondui.

Vakarų rankose šiuo metu yra kur kas daugiau finansinės įtakos nei kleptokratinėje Rusijos ekonomikoje, kuri neeksportuoja beveik nieko, išskyrus degtinę, naftą ir dujas

Kol kas neaišku, ar B.Obamos žodžiai ir veiksmai gali kažką pakeisti. Tačiau akivaizdu, kad Vakarų rankose šiuo metu yra kur kas daugiau finansinės įtakos nei kleptokratinėje Rusijos ekonomikoje, kuri neeksportuoja beveik nieko, išskyrus degtinę, naftą ir dujas.

JAV užduotis yra tapti atsvara Rusijos įtakai, jos meilioms kalbos ir šantažui, kol Ukraina tvirtai atsistos ant savo kojų.

Taip, 15 milijardų – dideli pinigai, tačiau geriau skirti pinigus, nei žiūrėti, kaip liejamas kraujas, ypač turint omenyje strateginę tokio žingsnio svarbą: be Ukrainos Rusija negalės tapti imperija.

V.Putinas tai žino. Būtent todėl jis didina spaudimą Ukrainai. Klausimas tik tas, ar dabartinė JAV valdžia sugebės tinkamai jam atsakyti ir suteiks galimybę Ukrainai laisviau įkvėpti.

Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min