„CERN Didysis hadronų greitintuvas šiandien tapo didžiausios pasaulyje energijos dalelių greitintuvu: šiandien paryčiais dviem protonų srautams jame buvo suteikta 1,18 teraelektronvolto energija“, – sakoma šios organizacijos pranešime.
Vienas teraelektronvoltas (TeV) prilygsta skrendančio uodo generuojamai energijai, tačiau elementariųjų dalelių pasaulyje tokia galia yra nepaprastai didelė.
CERN greitintuve planuojama pasiekti didžiausią 7 teraelektronvoltų (7 trilijonų elektronvoltų) galią, siekiant atkurti sąlygas, kurios tikriausiai egzistavo per mūsų Visatą sukūrusį Didįjį sprogimą.
Ankstesnis dalelių įgreitinimo rekordas buvo pasiektas 2001 metais, kai JAV Fermi laboratorijos greitintuve „Tevatron“ dalelėms pavyko suteikti 0,98 TeV energiją.
Netoli Ženevos abipus Prancūzijos ir Šveicarijos sienos esantis giliai po žeme įrengtas Didysis hadronų greitintuvas, kurio žiedinio tunelio ilgis – 27 kilometrai, mokslininkams turėtų padėti atskleisti daugelį Visatos raidos ir medžiagos prigimties paslapčių.
Pirmieji dalelių srautai LHC žiediniu kanalu buvo paleisti skrieti praėjusių metų rugsėjo 10–ąją, tačiau po devynių dienų įvyko rimtas greitintuvo gedimas. Šis įrenginys buvo iš naujo paleistas šių metų lapkričio 20 dieną.
Tikimasi, kad iki kitų metų CERN greitintuve pavyks palaipsniui pasiekti 3,5 TeV, o per pirmąjį ateinančių metų pusmetį – „artimą 5 TeV“ galią, sakė mokslininkai. „Jau pasiekę 3,5 TeV galime atverti naujus langus fizikoje. Tai gali įvykti jau kitais metais“, – nurodė CERN generalinis direktorius Rolfas Dieteris Heueris.
Tačiau jis nesiryžo prognozuoti, kada atliekant bandymus šiame greitintuve bus gauta naujų mokslinių duomenų. R.D.Heueris pabrėžė, jog viskas „priklauso nuo to, ar gamta bus mums maloninga“.
LHC projekto įgyvendinimas truko beveik 20 metų ir kainavo 6 mlrd. Šveicarijos frankų (apie 13,5 mlrd. litų). Jis tapo vienu iš brangiausių ir sudėtingiausių kada nors sumanytų mokslinių bandymų.
Šiuo projektu siekiama atskleisti vieną iš didžiausių fizikos mįslių: ar egzistuoja vadinamoji „dieviškoji dalelė“ (Higso bozonas), kuri paaiškintų masės prigimtį, taip pat padėtų suvokti, kas yra „tamsioji medžiaga“ ir „tamsioji energija“, sudaranti 96 proc. Visatos masės.
Be to, siekiama išsiaiškinti, ar lygiagrečiai su mūsų pasauliu egzistuoja kiti matavimai.
