Kad britai turi daug spręstinų problemų, patvirtina ir kitas faktas – interneto parduotuvės verčia užsidaryti ne tik įprastas parduotuves, bet ir milžiniškas kompanijas. Jei verslininkai nesugebės rasti šiuolaikiškų sprendimų, darbą praras tūkstančiai žmonių.
Apie šias ir kitas ekonomikos naujienas iš Didžiosios Britanijos praneša Paulius Kaliačius.
Ekonomika auga
Kitą savaitę baigiasi Anglijos centrinio banko valdytojo sero Mervino Kingo kadencija. Iždo komitete kalbėdamas paskutinį kartą, M. Kingas teigė, kad Didžiosios Britanijos finansinė padėtis gerėja, tačiau įspėjo, kad džiaugtis ir išlaidauti anksti, nes pasaulio ekonomika neišsprendusi daugybės problemų, tokių kaip euro zonos krizė bei kreditų krizė Kinijos bankuose.
Buvęs Anglijos banko valdytojas neslėpė nepasitenkinimo komerciniais Didžiosios Britanijos bankais ir atskleidė, kad bankams dirbantys lobistai bando priešintis naujai įsteigtos Rizikos reguliavimo institucijos, kurios funkcija – reguliuoti komercinės bankininkystės sektorių, nurodymams.
Ekspertai komentuoja, kad Didžiosios Britanijos ekonominė padėtis nėra tokia bloga – tyrimai rodo, kad ketvirtadaliu padidėjo paskolų, išduodamų naujam būstui pirkti, skaičius.
Tuo metu ekspertai komentuoja, kad ekonominė padėtis nėra tokia bloga – tyrimai rodo, kad ketvirtadaliu padidėjo paskolų, išduodamų naujam būstui pirkti, skaičius. Naujuoju Anglijos centrinio banko valdytoju paskirtas kanadietis Markas Carney, kuris, būdamas Kanados centrinio banko valdytoju, sugrąžino šalies ekonomiką į prieš krizę buvusį lygį.
Interneto parduotuvės išstumia įprastas
Didžiojoje Britanijoje tęsiasi sunkmetis prekybininkams. Artėjant kas ketvirtį mokamos nuomos datai, keturios kompanijos paskelbė ieškančios administratorių, perimsiančių jų verslo valdymą. Drabužių kompanijos „Internacionale“ bei „Ark“, „ModelZone“, daugiausia prekiaujanti žaisliniais transporto priemonių modeliais, ir baldų pardavėjai „Dwell“ iš viso turi apie 250 prekybos taškų.
Jei visos parduotuvės užsidarytų, darbą prarastų tūkstančiai žmonių. Ekspertai teigia, kad ši tendencija tęsis ir toliau, jei verslininkai nesusipras ir nesugalvos, kaip sumoderninti savo verslo modelį, kai matomas akivaizdus prekybos internete augimas. Ekspertai priduria, kad šiuo metu iš esmės keičiasi pirkėjų įpročiai ir vis mažiau žmonių apsiperka įprastose parduotuvėse. Šiais metais jau bankrutavo tokie milžinai, kaip muzikos įrašų parduotuvės HMV, videonuomos tinklas „Blockbuster“ bei fotolaboratorijų tinklas „Jessops“.
Norima apriboti trumpalaikes paskolas
Pirmadienį Londone įvyks susitikimas, kuriame bus sprendžiamas trumpalaikių paskolų kompanijų veiklos klausimas. Šios kompanijos, kurios skolina pinigus nevykdydamos reikiamų patikrinimų ir taiko didesnes palūkanas negu bankai, suklestėjo sunkmečiu, kai didieji bankai sugriežtino savo politiką.
Vartotojų ministrė Jo Swinson išsikvietė skolintojus rimtai pasikalbėti. Pokalbyje, surengtame po vis dažniau pasigirstančių kaltinimų, kad šios kompanijos pinigus skolina pažeidžiamiems visuomenės nariams, tarp jų ir paaugliams, kurie dažnai būna pasiėmę iki penkių panašaus tipo paskolų, taip pat dalyvaus labdaros organizacijų atstovai, už trumpalaikių paskolų pramonės reguliavimą atsakingi asmenys bei kiti ministrų kabineto atstovai. Nors tokių paskolų suma retai viršija kelis tūkstančius svarų, trumpalaikių paskolų industrijos vertė – keli milijardai svarų.
Kovojama su nelegaliu darbu
Vidaus reikalų sekretorė Theresa May toliau bando kovoti su imigrantais, kurie atvyksta į Didžiąją Britaniją bandydami nelegaliai įsidarbinti. Naujausia jos sugalvota priemonė – prašyti, kad iš vadinamųjų „nepatikimų“ šalių atvykstantys turistai susimokėtų 3 tūkst. svarų obligaciją.
Pinigai nebus grąžinti, jei atvykėlis neišvyks per vizoje nurodytą laiką. Negalutiniais duomenimis, ši priemonė bus taikoma atvykėliams iš Indijos, Pakistano, Šri Lankos, Bangladešo, Ganos bei Nigerijos. Tai šalys, kurių piliečiai kelia daugiausia galvos skausmo Didžiosios Britanijos imigracijos tarnybų darbuotojams. Planuose minimų šalių atstovai įspėja, kad šis planas pakenktų Didžiosios Britanijos ekonomikai, nes sumažėtų turistų bei norinčiųjų studijuoti Didžiojoje Britanijoje skaičius. Th. May teigia, kad šie pinigai padėtų sumokėti už nelegalų naudojimąsi Didžiosios Britanijos ištekliais.
