Maskvoje ketvirtadienį vykusi tradicinė Rusijos prezidento V.Putino metų pabaigos spaudos konferencija truko 3 val. 10 minučių.
Per šį renginį valstybės vadovas atsakė beveik į 50 klausimų, kuriuos uždavė dešimtys žurnalistų.
Spaudos konferencijoje dalyvavo per 1,2 tūkst. šalies ir užsienio žiniasklaidos darbuotojų. Jų klausimai buvo susiję su įvairiomis Rusijos vidaus ir užsienio politikos problemomis, įskaitant socialinę, ekonomikos ir gynybos sritį.
Ši konferencija buvo trumpesnė negu ankstesni panašūs renginiai. Ilgiausia iš jų buvo surengta 2008 metais – tąsyk V.Putinas su žurnalistais bendravo 4 val. 10 minučių.
Tai – jau 10-oji tokio formato konferencija V.Putino karjeroje. Į šį renginį akreditavosi 1000 žurnalistų, 200 iš jų – iš užsienio šalių. Beje, Ukrainai atstovauja 8 žiniasklaidos atstovai, tačiau neaišku, kokioms spaudos priemonėms jie atstovauja.
Konferencija vyko verslo centre, esančiame šalia Kremliaus ir Maskvos merijos.
Konferencijos metu Rusijos prezidentas save vadino taikdariu, kuris rodė didžiausią iniciatyvą sudaryti paliaubas susitikimo Minske metu. Dėl visų Rusijos ir Ukrainos blogybių ir vėl kaltino NATO ir Vakarus, kurie griauna visus gerus V.Putino norus.
ES sankcijos, Rusijos prezidento teigimu, tai kaina, kurią ši šalis moka už siekį išlikti.
Jis taip pat neigė, kad Rusijos samdiniai kariauja Ukrainoje, ten esą tik savanoriai, aiškino, kad Rusija pasisako už taikų kelią, kad gerbia piliečių teises ir pan. Kitaip tariant, varė tą pačią propagandą, kaip ir metinio pranešimo metu.
V.Putinas konferenciją pradėjo girdamas ekonomiką
Konferenciją, vėluodamas 10 minučių, pradėjo Dmitrijus Peskovas, prezidento atstovas spaudai. Po to V.Putinas pateikė savo apžvalgą – kas įvyko per 2014 m.
„Sveiki, gerbiami kolegos, malonu jus matyti geros nuotaikos ir taip kovingai nusiteikusius“, – pradėjo V.Putinas.
Jis iškart ėmė girti augančią Rusijos ekonomiką, pramonę, stabilizuotą nedarbą. Prezidentas gyrėsi, kad valstybės biudžetas šiais metais turės didžiulį prieaugį, nepaisant infliacijos nebus deficitinis. Taip pat džiaugėsi, kad mažėja mirštamumas ir didėja gimstamumas.
Įdomu, kad, kalbant V.Putinui, rublio kursas ėmė kristi, praneša gazeta.ru. Euro kursas paaugo 3,35 rublio – iki 78,45 rublio. Dolerio kursas pakilo 3,28 rublio iki 63,25 rublio.
Jis prognozavo, kad po dvejų metų Rusijos ekonomika pradės augti, krizė baigsis.
V.Putinas taip pat didžiavosi didėjančia karine šalies galia ir du kartus po keletą procentų indeksuotomis pensijomis.
Pasak V.Putino, šiandienos situaciją išprovokavo išoriniai veiksniai. Pirmiausia mažėjanti naftos kaina. Tačiau, jo manymu, Centrinis bankas ir Vyriausybė veikia teisingai, adekvačiai. Tik galėtų žengti dar puse žingsnio greičiau.
Jis neatmetė, kad naftos kaina mažės ir rublis dar labiau nuvertės. Tačiau Rusija neva naudos tuos pačius svertus, kuriuos naudojo 2008 m. Pavyzdžiui, kompensuos praradimus pirmiausia pensininkams, naudodama Centrinio banko valiutinius ir aukso resursus.
V.Putinas prognozavo, kad po dvejų metų Rusijos ekonomika pradės augti, krizė baigsis. Gyvenimas privers diversifikuoti Rusijos ekonomiką. Augant pasaulinei ekonomikai, turės augti ir Rusijos ekonomika. „Reikia pagaliau nulipti nuo naftos adatos“, – lygino Rusijos ekonomiką su narkomanijos problemomis.
Pataikūniškas tonas
Iš pradžių žodis suteiktas Kremliaus politiką palaikantiems žurnalistams. Jie dėkojo prezidentui „už šypseną ir optimizmą“ ir klausė, ar „gerų Putino iniciatyvų“ (bandymo sulaikyti Rusijos kapitalą) nenužudys Rusijos biurokratija. Atsakydamas į tai, V.Putinas teigė, kad Briuselio biurokratai yra baisesni už Rusijos.
Paklaustas, ar kyla nauja Berlyno siena, V.Putinas atsakė, kad NATO plečiasi ir stato sienas. Rusija, pasak jo, gyvena taikiai, o jos priešai plečia savo imperiją.
Ukrainos žurnalistų klausimas ir senas atsakymas
Ukrainos agentūros UNIAN klausimas: kiek karių atsiuntėte į Ukrainą, kiek jų žuvo? Ir ką pasakote jų giminaičiams? Kokiomis sąlygomis paleisite įkalintus Rusijoje Ukrainos piliečius?
V.Putinas klausimą apsuko taip, kaip jam naudingiau – apkaltino visomis nuodėmėmis Ukrainos pajėgas. Jis aiškino, kad Rytų Ukrainoje žuvę Rusijos pareigūnai buvo beginkliai, jie tik vykdė savo pareigą, „jie buvo nužudyti“. Neva visa tai organizavo šiuo metu Rusijoje įkalinta lakūnė Nadia Savčenko. Kitų Ukrainos kariškių Rusija neva nelaiko karo belaiviais, juos teisia už teroristinę veiklą.
Apie karą Ukrainoje jis pasakė, kad už karo veiksmus atsako prezidentas, tai yra jis pats. Tie žmonės, kurie kovoja Ukrainoje, nėra samdiniai, jie kovoja iš įsitikinimų. Tai ne jie žudo Ukrainos gyventojus, o Ukrainos kariai puola rusus.
Įvykius Kijeve V.Putinas ir toliau vadino „ginkluotu perversmu“. Taigi savo dainelės Rusijos prezidentas nepakeitė.
Maskvoje mažėja medikų
Žurnalistai teiravosi, kas vyksta sveikatos srityje – Maskvoje mažinama ligoninių, atleidžiami iš darbo medikai. V.Putinas į tai atsakė demagogija. Kad reikia darant bet kokius keitimus visiems tartis. Nes sveikatos apsauga ir socialinė sritis labai jautri. Žmonės, jo žodžiais tariant, laukia pagerėjimo. Todėl reikia analizuoti, kas vyksta. Nes Maskvos valdžia, ko gero, veikia, kiek leidžia jos kompetencija. O ką gali žinoti, gal žmonės be reikalo guli ligoninėje – ne gydosi, o tik baigia pasveikti...
Kas kaltas dėl „aklų“ Rusijos pilotų skrydžių
V.Putinas aiškina, kad juos išprovokavo JAV, tai šios šalies lėktuvai nuolar skraido.
„Mes 90-aisiais visai neskraidėme. Tačiau dabar strateginė aviacija atlieka skrydžius, nes mes turime kovoti už savo interesus. Mes turime tik dvi karines bazes už Rusijos ribų. Ir tai tik ten, kur kyla terorizmo pavojus. O Amerika – visur“, – kaltino V.Putinas amžinus priešus. Jis pridūrė, kad Rusija juk nesubūrė savo kariuomenės dalinių prie JAV sienų. Tuo tarpu NATO dalinių Rusijos pasienyje padaugėjo.
Rusiją lygino su meška, kuriai nori uždėti grandines
Vladimiras Putinas palygino savo šalį su meška, kuri negali atsipalaiduoti, kad neprarastų dantų ir nagų bei netaptų medžioklės trofėjumi.
Na, o atplėšti Teksasą nuo Meksikos – teisinga? Tuo tarpu kai mes šeimininkaujame savo krašte – tai yra neteisinga. Reikia padalyti, – ironizavo V.Putinas.
„Kai tik išraus nagus ir dantis, tuomet meškiuko visai nebereikės – iš jo padarys iškamšą. Esmė ne Krymas – esmė, kad mes giname savo savarankiškumą, savo suverenitetą ir savo teisę egzistuoti“, – sakė V.Putinas.
Jis priminė apie kai kurių Vakarų šalių politikų pareiškimus, jog neteisinga, kad Rusija valdo itin gausius gamtinius išteklius, ypač Sibire.
„Na, o atplėšti Teksasą nuo Meksikos – teisinga? Tuo tarpu kai mes šeimininkaujame savo krašte – tai yra neteisinga. Reikia padalyti“, – ironizavo V.Putinas.
Tęsdamas palyginimą su savo „taigą saugančia“ meška, prezidentas sakė: „Man pačiam kartais kyla mintis: galbūt mūsų meškiukui reikia ramiai patupėti, kol paršeliai iš esmės nedergia savo tvarte, ir maitintis uogelėmis, medučiu. Gal paliks ramybėje? – Nepaliks! Nes (jie) visuomet stengsis pririšti grandine. Ir kai tik pavyks pririšti grandine – išraus ir dantis, ir nagus. Dabartiniu supratimu tai yra branduolinio atgrasymo galia.“
„Kai tik tai, neduok Dieve, nutiks – meškiuko nebereikės, o taigą iškart pradės savintis“, – pridūrė jis.
Apie ES sankcijas
V.Putinas pripažino, kad Vakarų šalių sankcijos, paskelbtos dėl Maskvos vaidmens Ukrainos krizėje, daro didelę žalą Rusijos ekonomikai.
„Ir jeigu manome, kad viena iš mūsų ekonomikos problemų yra sankcijų rezultatas – bet abejo, taip yra iš tikrųjų. Iš visų mūsų problemų 25-30 proc. (lemia) sankcijų poveikis“, – sakė jis.
„Turime suprasti: ar mes norime kovoti ir išlikti naudodamiesi šiandieniniais reiškiniais keisti į gerąją pusę mūsų ekonomikos struktūrą, tapti labiau nepriklausomais, visa tai išgyventi. Ar mes norėtume, kad mūsų kailį pakabintų ant sienos? Štai koks mūsų pasirinkimas – ir Krymas čia niekuo dėtas“, – dėstė savo požiūrį į aktualijas V.Putinas.
Žada, kad Rusija kietai gins savo interesus
V.Putinas pareiškė, kad Vakarų šalys nepatenkintos, jog Maskva atkakliai gina savo nacionalinius interesus.„Jūs sakėte, kad Rusija tam tikra dalimi prisidėjo prie įtampos, kurią dabar stebime pasaulyje. Rusija prisidėjo – tačiau tik ta prasme, kad jie vis griežčiau gina savo nacionalinius interesus“, – sakė V.Putinas.
Mes neatakuojame „politine prasme“, – pabrėžė jis. – Mes nieko nepuolame, tik giname savo interesus.
„Mes neatakuojame „politine prasme“, – pabrėžė jis. – Mes nieko nepuolame, tik giname savo interesus.“
Pasak Rusijos lyderio, „mūsų Vakarų partnerių, visų pirma amerikiečių, nepasitenkinimas susijęs su tuo, jog mes darome būtent tai“.
„Mūsų Gynybos ministerijos ateinančių metų biudžetas ... – apie 50 mlrd. dolerių. Pentagono biudžetas – beveik dešimt kartų didesnis: 575 mlrd. dolerių. Ir norite pasakyti, kad mūsų politika agresyvi?“ – klausė jis.
V.Putinas priminė, kad Rusija užsienyje turi tik dvi karines bazes, kurios veikia potencialios teroristinės grėsmės regione – Kirgizijoje ir Tadžikistane prie sienos su Afganistanu.
„Manau, kad ir jūs esate suinteresuoti, kad ten būtų ramu. Ir tai pagrįsta, suprantama bei aišku. Tuo tarpu Amerikos bazės – visame Žemės rutulyje. Ir norite pasakyti, kad mes elgiamės agresyviai“, – pridūrė Rusijos lyderis, kreipdamasis į BBC žurnalistą.
„Ką Europoje veikia Amerikos ginkluotosios pajėgos, įskaitant taktinį branduolinį ginklą? – tęsė jis. – Klausimas: ar norime lygiaverčių santykių? – Taip, norime – tačiau besąlygiškai gerbiant vieni kitų nacionalinius, gynybos ir ekonomikos interesus.“
V.Putinas pareiškė šiuo metu nejaučiantis, kad tokią pagarbą Rusijos interesams rodytų JAV ir kitos Vakarų šalys.
Rusijos lyderis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos sukelia grėsmę jo šaliai, plėsdamos savo pasaulinę priešraketinės gynybos sistemą.
„Dislokuoja strateginės priešraketinės gynybos elementus ne vien Aliaskoje, bet ir Europoje – Rumunijoje ir Lenkijoje, visai šalia mūsų. Ir norite pasakyti, kad mes vedame agresyvią politiką?“ – klausė V.Putinas.
Jis taip pat priminė, kad JAV ir NATO perkelia savo karines bazes ir karinę infrastruktūrą arčiau Rusijos sienų.
„Mūsų kas nors klausosi? Ar veda bent kokį dialogą su mumis šioje srityje? – Ne, visiškai jokio. Visada vienintelis atsakymas: „Ne jūsų reikalas – kiekviena šalis turi teisę rinktis, kaip užtikrinti savo saugumą.“ Gerai, tačiau tuomet ir mes darysime tą patį. Kodėl mums tai uždrausta?“ – kalbėjo V.Putinas.
Nebijo būti nuverstas
Rusijos prezidentas ketvirtadienį pareiškė nejaučiantis pavojaus savo valdymui, kai šalį yra apėmusi didžiausia per 15 šio lyderio vadovavimo metų finansų krizė.
„Kalbant apie „rūmų perversmus“ – nusiraminkite: pas mus nėra rūmų, todėl „rūmų perversmo“ negali būti“, – sakė V.Putinas, kai buvo paklaustas, ar nesibaimina prarasti šalies elito palaikymą ir būti nuverstas.
„Pas mus yra oficiali rezidencija – Kremlius. Ji gerai apsaugota, ir tai taip pat yra mūsų valstybės stabilumo veiksnys“, – aiškino jis.
Tačiau prezidentas pabrėžė, kad stabilumą labiausiai lemia šalies žmonių palaikymas.
„Manau, kad nesiginčysite su manimi, jog pagrindinės mūsų išorinės ir vidaus politikos kryptys turi tokį palaikymą. Kodėl tai vyksta? Dėl to, kad žmonės dvasia ir širdimi jaučia, jog mes – ir aš konkrečiai – veikiame gindami didžiosios daugumos Rusijos Federacijos piliečių interesus“, – sakė V.Putinas.
V.Putinas atsakė į Ksenijos Sobčak klausimą
Kremliaus šeimininkas tikino, kad valdžia neužsiima jos veiksmams nepritariančių opozicionierių pjudymo organizavimu.
V.Putinas taip pat nurodė, kad nesigaili, jog vienoje iš savo kalbų pavadino opoziciją „penktąja kolona“.
„Nė vienas iš oficialių valdžios organų ar (valdžios) organų atstovų tuo neužsiima... Niekada nebuvo ir nebus jokių mėginimų, jokių nurodymų, jokio organizavimo užsiimti kokiu nors pjudymu kieno nors atžvilgiu“, – sakė V.Putinas.
Atsakydamas į opoziciją palaikančios žurnalistės Ksenijos Sobčak pateiktą atitinkamą klausimą, V.Putinas patikino, kad „tų žmonių, kurie nepritaria mūsų veiksmams Ukrainoje, Kryme ar kokiais nors politiniais klausimais, atžvilgiui neorganizuojamas joks pjudymas“.
Tuo pat metu prezidentas neatmetė, jog galėjo sureaguoti visuomenė, kuri laikosi kitokios pozicijos nei opozicija. V.Putinas taip pat nurodė, kad nesigaili, jog vienoje iš savo kalbų pavadino opoziciją „penktąja kolona“, tačiau pagalvos apie tai, kaip savo viešuose pasisakymuose būti tikslesniu.
„Nejaučiu jokios atsakomybės šiuo atžvilgiu“, – pabrėžė jis, atsakydamas į žurnalistės klausimą apie tai, kur riba tarp opozicijos ir „penktosios kolonos“ ir ar prezidentas nejaučia asmeninės atsakomybės už termino, didinančio visuomenės skilimą, sugrąžinimą.
V.Putinas paaiškino, ką jis vadina „penktąja kolona“: „Tai žmonės, kuriuos išnaudoja, kurie vykdo tai, kas paremta kitos valstybės interesais, ir juos naudoja kaip instrumentą pasiekti mums svetimus politinius tikslus“.
„Mylimas ir mylintis“
V.Putinas prasitarė, kad „myli“ ir yra mylimas, tačiau atsisakė atskleisti, kas yra tas mįslingas asmuo.
Paklaustas vienos žurnalistės, ar yra kieno nors mylimas, V.Putinas pareiškė, kad tokį patį klausimą neseniai išgirdo iš vieno savo draugo Europoje. „Sakau (jam): „Taip“. Jis tikriausiai nusprendė, kad aš visai kuoktelėjau“, – pasakojo prezidentas.
Kai buvo paklaustas, ar kas nors irgi jį myli, prezidentas trumpai atsakė, kad tas asmuo jį myli. V.Putinas atsisakė daugiau komentuoti, pareiškęs: „Taigi viskas gerai. Nesirūpinkit.“
62 metų prezidentas yra išsiskyręs su žmona Liudmila, su kuria gyveno santuokoje 30 metų. V.Putinas ketvirtadienį aiškino, kad su Liudmila palaiko „gerus, draugiškus“ santykius.
2008 metais vienas Maskvos laikraštis paskelbė, kad V.Putinas, kuris tuomet dirbo premjero poste, ketina vesti buvusią olimpinę gimnastę Aliną Kabajevą, jaunesnę už jį 31 metais. V.Putinas tąsyk piktai paneigė tą pranešimą ir pasmerkė kišimąsi į jo asmeninį gyvenimą.
V.Putinas viešumoje rodosi tik vienas.
