Pirmadienį Didžiosios Britanijos laikraščiui „Financial Times“ duotame interviu D.Medvedevas dar kartą neatsakė į klausimą, ar 2012 metų kovą vyksiančiuose rinkimuose jis balotiruosis naujam, dabar šešerių metų laikotarpiui.
„Tai jau, žinote, kaip žaidimas“, – paaiškino 46 metų prezidentas, pasiūlydamas kiek pakentėti ir dar kurį laiką išlaikyti intrigą. „Taip bus įdomiau“, – pasakė, atsakydamas į klausimą, ar reikia jam antrojo laikotarpio ambicingiems reformų planams, paskelbtiems šeštadienį pasibaigusiame Sankt Peterburgo ekonomikos forume, įvykdyti.
Kritikai sako, jog nepaisant to, kad daugelis D.Medvedevo per daugiau kaip trejus prezidentavimo metus pasiūlytų priemonių yra protingos, jam pritrūko politinės valios jas įgyvendinti.
Kalbėdamas ekonomikos forume D.Medvedevas, kaip ir anksčiau opozicija, pasmerkė pernelyg didelę valstybės valdymo centralizaciją, susiklosčiusią per V.Putino valdymo dešimtmetį. Tačiau prezidentas priminė, kad jis – „vieno kraujo“ su premjeru.
Į klausimą, ar balotiruosis į prezidentus, jei tai padarys V.Putinas, kuris taip pat kol kas tyli, D.Medvedevas atsakė, kad tai „sunku įsivaizduoti“.
„Esmė ta, kad mes su Vladimiru Putinu (jsi ir mano kolega, ir senas draugas) vis dėlto daugiausia atstovaujame vienai ir tai pačiai politinei jėgai“, – sakė prezidentas.
„Šia prasme konkurencija tarp mūsų gali pakenkti tiems uždaviniams ir tiems tikslams, kuriuos mes įgyvendinome pastaraisiais metais. Todėl tikriausiai tai būtų ne pats geriausias scenarijus mūsų šaliai ir konkrečiai situacijai.“
Remiantis naujausia nepriklausomo J.Levados centro apklausa, dauguma Rusijos gyventojų pritarė tam, kad į balsalapius 2012 metais būtų įtrauktos ir V.Putino, ir D.Medvedevo pavardės.
Jeigu bus antrasis laikotarpis, D.Medvedevas žada „pasistengti“ įvykdyti tai, kas pažadėta: modernizuoti ekonomiką ir politinę sistemą.
„Esu tikras, kad man viskas pavyks“, – prisipažino jis.
Valdymo pradžioje D.Medvedevas pabrėžė, kad būtina pažaboti korupciją, kuri yra svarbiausia prasto investicinio klimato priežastis. Tačiau per tą laiką Rusija „Transparency International“ korupcijos įvertinimo sąraše iš 178-osios vietos atsidūrė 154-ojoje šalia Papua-Naujosios Gvinėjos, Tadžikistano, Kenijos ir Laoso. Blogesnė situacija tik Afganistane, Mianmare ir Somalyje.
Už kontroliuojamą konkurenciją
D.Medvedevas sakė, kad Valstybės Dūma, kurios rinkimai vyks gruodį, neatspindi viso politinio spektro. V.Putinui esant prezidentu patekimo į Dūmą slenkstis buvo pakeltas iki 7 proc., o partijų ir blokų registracija pasidarė tokia sudėtinga, kad opozicija, išskyrus komunistus, atsidūrė už parlamento borto.
„Kažkuriuo metu mums teks priimti kitą sprendimą ir nuleisti žemyn šią kartelę, kad būtų geresnė konkurencija ir kad tie, kurie negalėjo surinkti septynių procentų, vis dėlto galėtų surinkti, pavyzdžiui, penkis, ir ateiti į Valstybės Dūmą, arba tris. Tai politinio tikslingumo klausimas“, – sakė D.Medvedevas.
Tačiau jis mano, kad apribojimai šiuo atveju turi išlikti.
„Negali būti tokios situacijos, kai šalyje šimtai partijų. Tai nerimta, tai nepakankamai išplėtotos politinės sistemos požymis“, – sakė D.Medvedevas. Jis pasiskundė, kad trūksta dešiniųjų parlamente, o tai Rusijoje esant valdomai demokratijai, yra geras signalas partijai „Teisingas reikalas“, kuriai po konsultacijų su prezidentu ir premjeru pasiryžęs vadovauti milijardierius Michailas Prochorovas.
Pagrindinis „valdžios vertikalės“ kūrimo etapas 2005 metais, per antrąjį V.Putino prezidentavimą buvo tiesioginių gubernatorių rinkimų panaikinimas. Opozicijos ir Vakarų vertinimu, tai rodo demokratijos suvaržymą.
Režimo kritikai sako, jog panaikinus tiesioginius regionų vadovų rinkimus atsirado daug pavyzdžių, kad nebeliko atgalinio ryšio su visuomene. D.Medvedevas sakė, kad laikui bėgant jo požiūris į tai keičiasi.
„Dar prieš kelerius metus, kai man šį klausimą uždavė, aš jau neatsimenu, kas manęs klausė, aš beveik be abejonių pasakiau, kad to nereikia mūsų šaliai ir net po 100 metų (nereikės). Dabar tikriausiai aš taip nepasakyčiau“, – pranešė jis.
Tačiau D.Medvedevas pridūrė, kad šio klausimo nėra „šios dienos ir rytdienos“ darbotvarkėje.
Oponentai įspėja Kremlių, kad uždarius atgalinio ryšio kanalus gali ateiti „arabų pavasaris“, nors kai kurie sociologai abejoja, kad Rusijoje dabar įmanomi protestai gatvėse, galintys priversti pasitraukti nesikeičiančią valdžią.
