„Kelia rimtą susirūpinimą tai, kad JAV numato galimybę laikinai dislokuoti laivyną šiaurinėse jūrose“, – sakė D.Rogozinas.
Jis pabrėžė, kad, jo žiniomis, Amerikos laivynas gali atsirasti netolimoje ateityje Baltijos, Šiaurės ir galbūt net Barenco jūrose.
Drauge D.Rogozinas pažymėjo, kad šiuo metu drauge su NATO vadovybe Rusija įtemptai ir intensyviai konsultuojasi, bet šių konsultacijų baigtis kol kas dar neaiški.
Jis pridūrė, kad, remiantis NATO ir JAV karinės vadovybės planais, laivynas gali turėti savo sudėtyje plaukiojančiųjų platformų su valdomų raketų kompleksais.
„Išauga (kariuomenės) grupuotė Rusijos šiaurės vakaruose“, – sakė jis.
„Šalia mūsų grupuočių formuojamas karinis potencialas, kuris formaliai ir pareiškia, kad yra skirtas perimti balistines raketas pietinėje Europos dalyje, bet mes tuo nelabai tikime“, – sakė D.Rogozinas.
Jis pridūrė, kad perimti raketas reikia „įsibėgėjimo ruože“.
Drauge D.Rogozinas pažymėjo, kad šiuo metu drauge su NATO vadovybe Rusija įtemptai ir intensyviai konsultuojasi, bet šių konsultacijų baigtis kol kas dar neaiški.
„Mes suprantame, kad yra negrįžimo taškas. Turimas omenyje Rusijos ir NATO vadovų susitikimas kitais metais, kuriame bus priimama priešraketinės gynybos struktūra. Jeigu mes nepamatysime savęs šioje struktūroje, Rusija turės imtis priemonių, kompensuojančių problemą“, – pareiškė D.Rogozinas.
Apskritai apibūdindamas Rusijos ir NATO derybas dėl priešraketinės gynybos D.Rogozinas pavadino jas sudėtingomis ir klampiomis.
„Amerikiečiai nenori suvaržyti savo PRG kokiomis nors sutartimis, taip pat juridiškai. Jie nori turėti laisvas rankas“, – sakė jis.
D.Rogozinas pridūrė, kad Rusija ketina siekti tvirtų, popieriuje išdėstytų NATO vadovybės įsipareigojimų dėl kai kurių Rusijai labai svarbių dalykų.
