Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Doku Umarovas – sukilėlių lyderis, kuris čečėnų separatistinį judėjimą pavertė islamistų šventuoju karu

Doku Umarovas
kavkazcenter.com nuotr. / Doku Umarovas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Čečėnų sukilėlių lyderis Doku Umarovas, kuris prisiėmė atsakomybę už Maskvoje įvykdytas mirtininkių sprogdintojų atakas, yra menkai žinomas islamistas, pavertęs prieš Kremlių nukreiptą Šiaurės Kaukazo separatistinį judėjimą šventuoju karu.

Miškinguose Kaukazo kalnų slėniuose besislapstančio D.Umarovo Rusijos saugumo pajėgoms nepavyko sučiupti beveik du dešimtmečius, nors pareigūnai kelis kartus buvo paskelbę apie jo žūtį.

Barzdotas maištininkas Rusijos labiausiai ieškomų asmenų sąraše atsidūrė gerokai anksčiau prieš pirmadienį Maskvos metropolitene nugriaudėjusius sprogimus, nusinešusius 39 žmonių gyvybes. Jis nuo 1994 metų kovojo su Kremliaus pajėgomis dviejuose Čečėnijos separatistiniuose karuose.

Tačiau 2007 metų spalį D.Umarovas pasiskelbė „Kaukazo Emyrato“ vadovu ir suvienijo įvairias kovotojų grupuotes keliuose pietiniuose Rusijos regionuose, siekdamas įvesti šariatą (islamo teisę) Šiaurės Kaukaze.

Kas kalbės apie šias operacijas ir kaltins mane terorizmu, aš nusijuoksiu jiems į veidus, – sakė D.Umarovas.

Mirtininkų sprogdinimai, kurių kelerius pastaruosius metus Rusijoje beveik nepasitaikydavo, dabar vėl sukrėtė Šiaurės Kaukazą ir Maskvą.

Vaizdo pranešime, kuris buvo patalpintas tinklalapyje kavkazcenter.com, D.Umarovas pažadėjo, kad Rusijoje bus surengta daugiau atakų: „Karas ateis į jūsų gatves, o jūs pajusite jį savo gyvybėmis ir savo kailiais.“

Anksčiau jis buvo liūdnai pagarsėjusio čečėnų sukilėlių vado Šamilio Basajevo sąjungininkas. Pastarasis, kaip teigiama, vadovavo dešimtims smurto išpuolių, tarp jų – Beslano mokyklos užgrobimui 2004 metais, per kurį žuvo daugiau nei 330 žmonių, daugiausiai vaikų.

Š.Basajevą 2006 metų liepą nukovė Rusijos saugumo pajėgos, o kitą mėnesį čečėnų sukilėlių lyderiu tapo G.Umarovas.

Abu šie kovotojai vadovavo Čečėnijos separatistų kampanijai, per kurią, kaip manoma, tame musulmoniškame regione žuvo apie 100 tūkst. (apie 10 proc.) civilių gyventojų.

1997–1998 metais, per trumpą laikotarpį tarp dviejų Čečėnijos karų, kai Maskva toleravo šio regiono autonomiją, G.Umarovas buvo tos separatistinės respublikos nacionalinio saugumo tarybos sekretorius.

Šiuo metus jis atstovauja Šiaurės Kaukazo islamistų kovotojų sparnui ir nesutaria netgi su Čečėnijos separatistine vyriausybe tremtyje.

Pasak ekspertų, D.Umarovas yra vienas iš pagrindinių veikėjų, nulėmusių radikalaus islamizmo idėjų išplitimą čečėnų sukilėlių judėjime, prasidėjusiame po Sovietų Sąjungos iširimo praeito amžiaus 10–ame dešimtmetyje.

„2007 metais, kai Umarovas įkūrė „Kaukazo Emyratą“ ir panaikino Ičkerijos Čečėnijos Respubliką, separatistų projekto buvo visiškai atsisakyta, – sakė žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ Kaukazo ekspertas Aleksandras Čerkasovas. – Dabar separatizmas yra praeitis; (šis judėjimas) – išskirtinai fundamentalistinis“.

1964 metų balandžio 13 dieną gimęs G.Umarovas užaugo Charsenojaus kaime Čečėnijos vakaruose ir įgijo statybų inžinieriaus specialybę Grozno naftos institute.

Pirmą kartą jo paieška buvo paskelbta 1992 metais dėl įtariamos žmogžudystės Rusijos šiauriniame Tiumenės regione, rašo dienraštis „Kommersant“. 2000 metų viduryje Rusijos federalinėms pajėgoms numalšinus Čečėnijos separatistų pasipriešinimą, D.Umarovas pasitraukė į pogrindį ir nuolat slapstėsi.

D.Umarovo broliai Musa ir Isa buvo nukauti per susirėmimus su Rusijos pajėgomis. Jo žmona, tėvas ir sūnus 2005 metais buvo paimti federalinių institucijų įkaitais. Vėliau žmona ir sūnus buvo paleisti, tačiau tėvo likimas tiksliai nežinomas.

Šis islamistų lyderis savo viešuose pareiškimuose ne kartą teisino išpuolius prieš civilinius objektus.

„Kas kalbės apie šias operacijas ir kaltins mane terorizmu, aš nusijuoksiu jiems į veidus“, – sakė D.Umarovas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min