Dujų reikia, dujų bus

Jau šių metų pradžioje pasirodė pranešimų, kad Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom" iš amerikiečių bendrovės „Exxon Mobil", eksploatuojančios telkinį „Sachalinas-1", norėtų gauti papildomų garantijų dėl dujų tiekimo. Tai buvo aiškinama didėjančiais Rusijos Tolimųjų Rytų energetiniais poreikiais, kurių „Gazprom" esą nebesugeba patenkinti. Dujų čia prireikė ne tik valdžios iniciatyva steigiamoms sunkiosios pramonės įmonėms, bet ir Vladivostoke planuojamai statyti naujai suskystintų dujų gamyklai.

Nėra kuo pildyti

Naujasis 1800 kilometrų dujotiekis iš Sachalino salos per Chabarovską į Vladivostoką jau pradėtas tiesti ir liepos pabaigoje net oficialiai palaimintas premjero Vladimiro Putino, tačiau Rusijos pareigūnai iki šiol nežino, kuo jį pildys 2011 metais, kai planuojama darbų pabaiga.

Iš valstybės kontroliuojamo dujų telkinio „Sachalinas-2" per metus daugiausia tikimasi išgauti 1,6 mlrd. kubinių metrų dujų, tačiau to neužtenka, kad būtų patenkinti 6 mlrd. kubinių metrų pralaidumo dujotiekio poreikiai. Naujas telkinys „Sachalinas-3" bus pradėtas eksploatuoti ne anksčiau kaip 2014 metai, tačiau gali nutikti ir taip, kad dėl techninių nesklandumų projektas apskritai niekada nepajudės iš vietos.

Vienintelė likusi alternatyva – gauti būtinų išteklių iš amerikiečių investuotojų, kurie jau turi sudarę dujų tiekimo sutartį su Kinija ir kol kas nerodo didelio entuziazmo gerokai mažesnėmis, valstybės nustatytomis, kainomis tiekti jas Rusijos vidaus rinkai.

Skaudi olandų patirtis

Kad ir kokie būtų „Exxon Mobil" kontrargumentai bei pasiteisinimai, artimiausiu metu šiai kompanijai gali tekti paklusti Kremliaus diktatui. Panašus atvejis jau yra pasitaikęs – Olandijos energetikos milžinė „Royall Dutch Shell" 2006 metais buvo priversta „savanoriškai" pusvelčiui atsisakyti dujų telkinio „Sachalinas-2" kontrolės, kai ją, kaip teigiama, dėl kelių nukirstų medelių pradėjo pulti valstybinės aplinkos apsaugos agentūros. Galutinis „Shell" ir „Gazprom" taikos susitarimas tąkart pasiektas atidžiai prižiūrint tuometiniam prezidentui V.Putinui.

Apskritai Tolimuosiuose Rytuose tvyranti įtampa puikiai iliustruoja bendrą Rusijos energetikos sektoriaus padėtį. Prieš kurį laiką V.Putinas buvo priverstas prisipažinti, kad šiemet gamtinių dujų gavyba Rusijoje smuko 19,3 proc., palyginti su praėjusiais metais. Apie chroniškas „Gazprom", turinčio nuolat vykdyti politinius užsakymus, problemas, pasenusią ir brangaus kapitalinio remonto reikalaujančią infrastruktūrą bei menkas investicijas į naujų telkinių žvalgybą ekspertai garsiai kalba jau ne vienus metus. Tyrimų instituto „Jamestown Foundation" analitikas Jurijus Zarachovičius leidinyje „Eurasia Daily Monitor" priminė, jog Anatolijus Čubaisas, Rusijos 10-ojo dešimtmečio ekonomikos reformų architektas, jau 2007-ųjų balandį konstatavo, kad „Gazprom" puikiai sekasi naftos, taip pat žiniasklaidos verslas, tačiau yra maža problema – jam nesiseka tvarkyti gamtinių dujų reikalų".

Derėsis trumpai

Dėl bendro Rusijos energetikos sistemos neefektyvumo ir pavojaus, kad valstybei nepavyks įvykdyti daugybės savo įsipareigojimų, kenčia pavieniai užsienio investuotojai, tokie kaip „Royall Dutch Shell" ir „Exxon Mobil". Kompanijos susiduria su rizika būti nustumtos į šoną iš karto, kai tik jų investicijos pradeda atsipirkti.

Apie planus ateityje perimti „Sachalino-1" kontrolę „Gazprom" atstovai pirmąkart užsiminė dar 2007 metų gegužę. Dabar jiems pasitaikė puiki proga pasinaudoti populiaria „nacionalinių interesų" korta. Dujų reikia Rusijos žmonėms – vadinasi, privačių kompanijų lūkesčiai veikiausiai vėl bus nustumti į antrą planą. „Gazprom" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Ananenkovas prieš keletą savaičių viešai V.Putinui pažadėjo, kad derybos su „Exxon Mobil" bus baigtos dar iki šių metų pabaigos.