Patikrinimo dėl Ebolos viruso procedūros yra vykdomos įvairiuose oro uostuose Didžiojoje Britanijoje, JAV, Kanadoje, Prancūzijoje ir Čekijoje. Tikrinama iš Vakarų Afrikos šalių atvykstančių keleivių temperatūra ir jų prašoma atsakyti į sveikatos klausimyną.
Vis dėlto, patikrų Vakarų šalių oro uostose įtaka viruso plitimui yra ribota. Tik kova su Ebolos virusu jo židinyje Vakarų Afrikoje gali būti efektyvi priemonė, siekiant sustabdyti epidemiją, tvirtina vienos Toronto ligoninės gydytojas Kamranas Khanas.
Visi iš Gvinėjos, Liberijos ir Siera Leonės skrendantys asmenys yra tikrinami prieš jiems įsėdant į lėktuvus šiose šalyse. Žmonėms, kuriems yra nustatomi Ebolos karštinės simptomai, draudžiama skristi.
Taigi, tikrinant keleivius Vakarų šalių oro uostose, galima aptikti tik tuos žmones, kuriems Ebolos viruso simptomai pasireiškė skrydžio metu. Tačiau tokia tikimybė yra menka.
Paskaičiuota, kad jeigu Vakarų Afrikoje nebūtų tikrinami keleiviai prieš skrydį, kas penkias dienas vienas virusu užsikrėtęs keleivis išvyktų iš šio regiono.
Inkubacinis Ebolos viruso laikotarpis trunka vidutiniškai 9 dienas, o vidutinis skrydis iš Vakarų Afrikos šalių trunka apie šešias valandas.
JAV gydytojas Craigas Spenceris, kuriam buvo nustatytas Ebolos virusas Niujorke spalio 23 d., iš Gvinėjos grįžo spalio 17 d. Jam nusileidus į oro uostą karštinė nebuvo nustatyta.
Net ir tose šalyse, kurios laikomos Ebolos viruso epicentru, egzistuoja labai nedidelė tikimybė, kad tie žmonės, kurie yra tikrinami prieš skrydį, perneš virusą.
Paskaičiuota, kad jeigu Vakarų Afrikoje nebūtų tikrinami keleiviai prieš skrydį, kas penkias dienas vienas virusu užsikrėtęs keleivis išvyktų iš šio regiono. Įvedus tikrinimą, Ebolos virusu užsikrėtęs žmogus iš Vakarų Afrikos vidutiniškai išskrenda kas vienuolika dienų.
Vyriausybės visame pasaulyje puikiai žino, kad kovoti su infekcinėmis ligomis yra itin sudėtingas ir nedėkingas užsiėmimas.
Vyriausybės visame pasaulyje puikiai žino, kad kovoti su infekcinėmis ligomis yra itin sudėtingas ir nedėkingas užsiėmimas.
Štai 2003 m. per staigaus ūmaus respiracinio sindromo (SARS) epidemiją Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad virusas plinta oro transportu. Kanada, reaguodama į PSO rekomendacijas, sukūrė klausimynus keleiviams, atvykstantiems iš labiausiai nuo SARS nukentėjusių šalių – Kinijos, Singapūro ir Vietnamo.
„Iš viso buvo apklausta apie 700 tūkstančių žmonių, iš kurių apie 2500 teigiamai atsakė į vieną iš klausimų. Šie žmonės buvo nuodugniai ištirti, tačiau nei vienam iš jų nebuvo nustatytas užsikrėtimas virusu“, – teigė užkrečiamųjų ligų gydytojas iš Didžiosios Britanijos Davidas Mabey.