Iki 2015 metų sausio 20-osios infekuotųjų gali padaugėti iki 550 000–1,4 mln., – neseniai buvo sakoma institucijos pranešime. Šis vertinimas remiasi spėjimu, kad iš tikrųjų jau dabar virusu yra užsikrėtę 2,5 karto daugiau žmonių nei teigiama.
1. Atsakas buvo pernelyg lėtas
Balandžio mėnesį atrodė, kad Ebolos viruso protrūkis suvaldytas, o tai paskatino su palengvėjimu atsikvėpti. Tačiau be reikalo – virusas įsisuko į gausiau apgyvendintas trijų šalių – Gvinėjos, Liberijos ir Sieros Leonės – vietas. Kiek leidęs atsikvėpti Ebolos virusas po to smogė daug stipriau. Kai kurie mokslininkai teigė, kad jų perspėjimai per tą „ramybės“ laiką tiesiog buvo ignoruojami.
Vienas jų – Tulanės universiteto (JAV) virusologas Robertas Garry, apsilankęs Sieros Leonės ligoninėje, kuri rūpinosi jo kolegomis. Tarp pastarųjų buvo ir dr. Sheikas Humarras Khanas, vienas iš pirmųjų gydytojų, mirusių nuo Ebolos Siera Leonėje. Dar tada R.Garry perspėjo daugumą, tarp jų ir valstybės departamentą, kad viruso protrūkis net labai tikėtinas. Tačiau niekas, anot jo, to iš tiesų nesiklausė.
Kiek leidęs atsikvėpti Ebolos virusas smogė vėl daug stipriau. Kai kurie mokslininkai teigė, kad jų perspėjimai per tą „ramybės“ laiką tiesiog buvo ignoruojami.
„Aš labai nerimavau dėl dėmesio stokos šiai problemai. Ne kartą pagavau sakant, kad nemaniau, jog pranešamų Ebolos atvejų ir mirčių nuo šio viruso skaičius buvo tikslus. Kai kurie iš mūsų suprato, kad to neįmanoma sukontroliuoti“, – teigė jis.
Neseniai specializuotame žurnale „New England Journal of Medicine“ buvo rašoma: „Ebola pasiekė tašką, kai ji gali nusistovėti kaip epideminė infekcija dėl labai netinkamo ir pavėluoto pasaulinio atsako...
Jo nebuvo beveik pusmetį, vėliau paskelbta 1000 mirčių nuo šio viruso, prabėgo dar keli mėnesiai, kai pamažu sulaukta tinkamo humanitarinio atsako“.
2. Kultūrinio jautrumo stoka
Antropologė Patricia Omidian Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) buvo paprašyta vykti į Liberiją ir padėti darbuotojams, kurie kovoja su virusu, geriau suprasti bendruomenes, su kuriomis jie dirbo.
„Manau, kad didžiausia klaida, padaryta labai anksti, buvo ta, kad pirminė sveikatos priežiūra buvo ignoruojama ir bendruomenės nebuvo įtrauktos į savo pačių sveikatos problemas“, – sako ji.
Žmonėms buvo pasakyta, ko nedaryti. Vis dėlto, pasak P.Omidian, nebuvo padaryta nieko, kas kurtų didesnį pasitikėjimą ir įtrauktų kovoti su virusu.
Patricijai reikėjo paaiškinti kai kurias Liberijos žmonių kultūrines praktikas, pvz., – laidojimo ritualai. Per pastaruosius Liberijoje daug fizinio kontakto, o taip padidėja rizika užsikrėsti virusu.
„Šis virusas veikia geriausią Liberijos kultūros dalį – lytėjimą, rūpinimąsi ir gerumą“, – sakė P.Omidian.
3. Neturime perkeliamų medikų komandų
CDC, PSO ir Jungtinės Tautos turi svarbių darbų, susijusių su žmonių susekimu. Tų, kurie galėjo turėti kontaktą su užsikrėtusiais žmonėmis. Taip pat su technologijų panaudojimu. Tų, kurios užkirstų kelią tolesnei viruso plėtrai. Vis dėlto nė viena iš šių institucijų iš esmės negydo žmonių ir neturi medikų, kuriuos galėtų perkelti į reikiamą vietą. Pasak buvusio PSO generalinio direktoriaus asistento dr. Jacko C. Chow, tai turėtų keistis.
„Reikia tai padaryti ir būti pasirengusiems ateities „žaibiškoms epidemijoms“ – labai greitiems, labai pavojingiems protrūkiams, – sako J.C.Chow. „Be to, kuriant tarptautines epideminio atsako pajėgas, mes turime konceptualizuoti „pasaulinę sveikatos gynybą“, įtraukiant sveikatos sistemų vargingesnėse šalyse stiprinimą“, – pridūrė jis.
Reikia tai padaryti ir būti pasirengusiems ateities „žaibiškoms epidemijoms“ – labai greitiems, labai pavojingiems protrūkiams
4. Vaistų trūkumas
Vaistų ir vakcinų trūkumas kyla ne dėl inovacijų stokos. Vaistai buvo kuriami daugelį metų, tačiau kadangi farmacijos kompanijos neturėjo finansinės paskatos investuoti į šiuos vaistus, mokslininkai atsitrenkė į sieną.
„Tokie žmonės kaip aš ir kiti dirbo ilgus metus prie vakcinų. Atsakomosios priemonės yra nuviliančios“, – teigė mikrobiologijos ir imunologijos profesorius Thomas Geisvertas.
Eksperimentinių vaistų „Zmapp“, gaminamų JAV biotechnologijų bendrovės „Mapp Biopharmaceutical“, atsargos pasaulyje išseko. Vis dėlto galvojama apie kitas alternatyvas virusui gydyti.
5. Ebola skelbta visos Vakarų Afrikos problema
„Tai labai svarbu, šalys negali būti suplaktos į vieną vietą“, – teigė Nigerijos finansų ministrė Ngozi Okonjo-Iweala.
„Žiniasklaida rašo apie Afriką ir Vakarų Afriką, tačiau turi būti diferenciacija. Tai galų gale pakenks ekonomikoms tų šalių, kurios dabar neturi problemų. Ganoje neužfiksuota viruso atvejų, Burkina Fase – taip pat.
Turėtume pažymėti konkrečias šalis, kad nebūtų padaryta didžiulė ekonominė žala“, – sakė ji.
„Mes labai sunkiai dirbome, kad pritrauktume privatų sektorių investuoti į Afriką. Jeigu atbaidysite investuotojus, atsigavimas truks visą dešimtmetį“, – kalbėjo Ngozi Okonjo-Iweala.
Nigerijoje užfiksuota 19 Ebolos atvejų, septynios mirtys, visi kiti užsikrėtusieji išgyveno.
