Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Edwardo Snowdeno epopėja – 10 klausimų apie didžiausią visų laikų šnipinėjimo skandalą

Edwardas Snowdenas
„Scanpix“ nuotr. / Edwardas Snowdenas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šių metų Pulitzerio premija – prestižiškiausias pasaulyje žurnalistikos apdovanojimas – atiteko leidiniams „The Washington Post“ ir „The Guardian“, paviešinusiems buvusio JAV žvalgybos agentūrų darbuotojo Edwardo Snowdeno nutekintus dokumentus apie masinio sekimo programas.

Per dešimt mėnesių nuo tada, pasirodė pirmieji straipsniai, paremti Edwardo Snowdeno nutekintais dokumentais, prasidėjo karštos diskusijos apie JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) agresyvius informacijos rinkimo būdus.

E.Snowdeną vieni laiko didžiausiu šių laikų kovotoju už piliečių privatumą ir laisvę, kiti jį vadina valstybės išdaviku. Kritikai tvirtina, kad jo paviešinta informacija sudavė smūgį JAV nacionaliniam saugumui, jiems įtarimų kelia ir tai, kad jau beveik metus jis slapstosi Maskvoje.

JAV žurnalo „Vanity Fair“ gegužės numeryje spausdinamas ilgas ir išsamus interviu su buvusiu NSA samdomu darbuotoju, kuriame jis papasakoja savo istoriją ir atremia kai kuriuos jam metamus kaltinimus. Tuo tarpu savo interneto svetainėje žurnalas aptaria svarbiausius klausimus, susijusius su NSA šnipinėjimo skandalu ir E.Snowdeno veiksmais.

„Scanpix“ nuotr./Edwardas Snowdenas tapo kovos už teisę į privatumą simboliu
„Scanpix“ nuotr./Edwardas Snowdenas tapo kovos už teisę į privatumą simboliu

Ar Edwardas Snowdenas pažeidė įstatymus?

2013-ųjų birželį E.Snowdenui buvo pareikšti kaltinimai trimis nusižengimais: vyriausybės turto vagyste, nesankcionuotu nacionalinio saugumo informacijos perdavimu ir tyčiniu įslaptintos žvalgybos informacijos perdavimu leidimo su ja susipažinti neturintiems asmenims. NSA ir kitų JAV vyriausybės pareigūnų teigimu, E.Snowdenas ne tik pažeidė įstatymus, bet ir sulaužė priesaiką. Pernai gruodį interviu „The Washington Post“ E.Snowdenas sakė pasirašęs „Standartinę formą 312“, kurioje pasižadėjo neatskleisti įslaptintos informacijos.

E.Snowdenas davė priesaiką remti ir ginti Jungtinių Valstijų Konstituciją nuo visų priešų, išorės ir vidaus. Jis tvirtina, kad laikėsi priesaikos, o ją pažeidė NSA pareigūnai,

Pasak E.Snowdeno, jo pasirašyta priesaika – ta pati, kurią turi duoti visi JAV federalinės valdžios darbuotojai. Ją jis pasirašė dirbdamas CŽV, prisiekdamas „remti ir ginti Jungtinių Valstijų Konstituciją nuo visų priešų, išorės ir vidaus“. E.Snowdenas tvirtina, kad laikėsi priesaikos, o ją pažeidė NSA pareigūnai, išplėtę sekimo programas daug plačiau, nei leidžia įstatymai ar moralė.

Ar E.Snowdenas galėjo pakeisti sistemą iš vidaus, užuot nutekinęs slaptus dokumentus?

Teigiama, kad E.Snowdenas pasitikėjimą sistemos sugebėjimu save reguliuoti prarado pamatęs, kaip kiti NSA darbuotojai, agentūros viduje iškėlę klausimus apie kai kurias jos vykdomas programas, buvo persekiojami. Vienas NSA atstovas „Vanity Fair“ tvirtino, kad E.Snowdenas savo kolegoms nepateikė jokio formalaus skundo – tačiau jis pats tai neigia.

„NSA žino ne tik, kad aš iškėliau šiuos klausimus, bet ir kad esama įrodymų, kad aš kreipiausi į NSA teisininkus, nes dalį jų išsakiau elektroniniu paštu, – sakė jis žurnalui „Vanity Fair“. – Aš kviečiu NSA paneigti, kad susisiekiau su agentūros priežiūros organais tiesiogiai elektroniniu paštu ir išreiškiau konkrečius nuogąstavimus dėl to, kaip jie interpretuoja įstatymą. Ir aš raginu Kongreso narius paprašyti raštiško atsakymo į šį klausimą.“

„Scanpix“ nuotr./Laura Poitras ir Glennas Greenwaldas - žmonės, kuriems Edwardas Snowdenas perdavė NSA dokumentus
„Scanpix“ nuotr./Laura Poitras ir Glennas Greenwaldas - žmonės, kuriems Edwardas Snowdenas perdavė NSA dokumentus

Ar E.Snowdenas slaptus dokumentus nutekino neatsakingai?

Kitaip nei „WikiLeaks“, E.Snowdenas tiesiogiai nepaskelbė nė vieno dokumento. „Informaciją paskelbė žiniasklaidos organizacijos, prieš tai nuodugniai viską apsvarsčiusios ir pasikonsultavusios su (JAV) vyriausybe ar kitomis susijusiomis vyriausybėmis, – sako E.Snowdeno teisininkas Benas Wizneris. – Vyriausybių prašymu dalies informacijos jie neskelbė. Taigi viskas daroma labai atsargiai.“

Be to, kaip rašo „The Guardian“ žurnalistas Glennas Greenwaldas, su kuriuo ir bendradarbiavo E.Snowdenas, nuo pernai birželio, kai išvyko iš Honkongo, E.Snowdenas nenutekino nė vieno dokumento. „Vanity Fair“ jis sako nenorintis rizikuoti ir juos paskelbti per Rusiją. Šiuo metu pasirodantys nauji straipsniai (pavyzdžiui, „Der Spiegel“ ir „The New York Times“ apie NSA įsilaužimus į Kinijos serverius) remiasi vis dar tais pačiais dokumentais, kuriuos E.Snowdenas perdavė anksčiau. Viena išimtis – šį mėnesį paties E.Snowdeno atskleistas faktas, kad NSA šnipinėjo žmogaus teisių organizacijas.

Ar JAV nacionalinis saugumas patyrė neatitaisomą žalą dėl E.Snowdeno nutekintų dokumentų?

JAV pareigūnai apkaltino E.Snowdeną, kad dėl jo veiksmų Amerika tapo ne tokia saugi. „Dėl šios informacijos paviešinimo teroristai ir juos remiantys tinklai dabar daugiau žino apie mūsų informacijos rinkimo būdus ir – galite tuo neabejoti – imasi priemonių“, – „The Los Angeles Times“ tvirtino nacionalinės žvalgybos vado James'o Clapperio atstovas Shawnas Turneris.

„The Washington Post“ ir „ABS News“ pernai lapkritį atliktos apklausos duomenimis, 60 proc. amerikiečių mano, kad E.Snowdeno veiksmai pakenkė nacionaliniam saugumui, nors kitoje, sausį atliktoje apklausoje taip manė tik 43 proc. respondentų.

B.Wiznerio teigimu, tokie tvirtinimai nepagrįsti jokiais įrodymais. „Neįmanoma neabejotinai įrodyti, kad tai netiesa, – sako jis, – tačiau pareigūnai tikrai nepateikė nieko net panašaus į įrodymus, kad mūsų nacionalinis saugumas nukentėjo.“

„Scanpix“ nuotr./Grafitis prie Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūros GCHQ būstinės
„Scanpix“ nuotr./Grafitis prie Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūros GCHQ būstinės

Ar E.Snowdeno demaskuotos programos efektyviai kovojo su terorizmu?

JAV žvalgybos pareigūnai ne kartą tvirtino, kad tokios NSA sekimo operacijos kaip telefoninių skambučių metaduomenų programa – kuri renka duomenis apie visų Amerikoje vykstančių pokalbių laiką, trukmę ir adresatus – padėjo užkirsti kelią ne vienam teroro aktui (pavyzdžiui, birželį buvo pareikšta, kad nuo 2001 rugsėjo 11-osios sustabdyta „tuzinai“ sąmokslų). Vis dėlto pernai gruodį Baltųjų rūmų komisija nerado įrodymų, kad dėl metaduomenų rinkimo buvo sustabdytas bent vienas didelis teroristų išpuolis.

„Matome, kad jų pačių tvirtinimai atidžiau panagrinėjus subliūkšta, – sako B.Wizneris. – Iš pradžių masinę skambučių sekimo programą jie teisino sakydami, kad ji užkirto kelią 54 teroristų išpuoliams, vėliau sumažino iki vieno – kai susekė 8500 JAV dolerių paramą Al Shabaab grupuotei Somalyje. O tada (Privatumo ir pilietinių laisvių priežiūros komisija) pasakė, kad net ir apie pastarąją būtų buvę galima sužinoti be masinės skambučių sekimo programos. Sunku pakenkti nacionaliniam saugumui, paviešinus informaciją apie programą, kuri nė kiek tam saugumui nepadeda.“

Sunku pakenkti nacionaliniam saugumui, paviešinus informaciją apie programą, kuri nė kiek tam saugumui nepadeda.

Kovo mėnesį prezidentas Barackas Obama paskelbė apie planus pakoreguoti šią metaduomenų rinkimo programą, taip dar labiau priversdamas abejoti jos būtinumu užtikrinant saugumą.

NSA jau seniai renka metaduomenis. Kas čia naujo?

Yra tvirtinančių, kad NSA metaduomenų rinkimo programa tiesiog praplečia senesnę, ne vieną dešimtmetį vykdomą programą, kuri stebi duomenis ant JAV paštu gabenamų vokų.

Vis dėlto B.Wizneris sako, kad vien dėl savo mastų skambučių metaduomenų rinkimo programa yra gerokai pavojingesnė piliečių privatumui. „Kalbant apie metaduomenis, technologijos viską keičia. Aštuntajame dešimtmetyje, kai Aukščiausiasis Teismas įtvirtino precedentą, kuriuo dabar remiasi vyriausybė, galbūt ir atrodė logiška, kad metaduomenims apie skambučius reikia mažiau konstitucinės apsaugos nei tų skambučių turiniui, nes turinys atskleisdavo daugiau nei metaduomenys. Nes tai tebuvo vienas skambutis. Tačiau jei kalbame apie 100 milijonų skambučių – jie gali panaudoti savo analitinius įrankius, superkompiuterius, pažangius algoritmus, jie gali sudaryti žemėlapius, kuriuose sužymėti visų žmonių ryšiai su visais kitais, ir taip turėti labai tikslų jų privataus gyvenimo vaizdą.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Šnipinėjimas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Šnipinėjimas

Kodėl E.Snowdenas pabėgo į Rusiją?

Faktas, kad nuo pernai birželio E.Snowdenas yra Rusijoje, paskatino sąmokslo teorijas, neva už jo stovi konfrontuoti nusiteikęs Vladimiras Putinas. Net kai kurie aukšti JAV pareigūnai pradėjo abejoti jo motyvais. „Mūsų tikroji problema ta, kad Snowdenas dirba Rusijai ir jis informaciją paviešins tokiu metu, kai ji labiausiai pakenks Jungtinėms Valstijoms“, – pareiškė senatorius Johnas McCainas. Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas Mike'as Rogersas netgi tvirtino, kad „kiekvienas kontržvalgybos pareigūnas įsitikinęs“, kad E.Snowdeną kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos. Pats E.Snowdenas tokius kaltinimus pavadino absurdiškais.

B.Wizneris sako, kad E.Snowdenas niekada neketino apsistoti Rusijoje. Jo tikslas buvo iš Honkongo skristi į Ekvadorą, kuris svarstė jo prieglobsčio prašymą ir buvo išdavęs kelionės dokumentus, pakeliui nesustojant nė vienoje šalyje, turinčioje ekstradicijos sutartį su JAV. „Vienintelis kelias buvo Honkongas–Maskva–Havana–Ekvadoras, – sako B.Wizneris. – Jam nepavyko praskristi pro Maskvą dėl kelių priežasčių, o viena iš jų ta, kad JAV atšaukė jo pasą.“

Kodėl E.Snowdenas nepasmerkė Rusijoje vykdomų žmogaus teisių pažeidimų?

Vakarų žurnalistai, „Human Rights Watch“ ir kitos organizacijos kritikavo E.Snowdeną, kad šis nepasmerkė Rusijoje vykdomų pilietinių teisių pažeidimų. „Mintis tarsi tokia, kad priimdamas kokios nors šalies prieglobstį kartu pritari jos politikai, nors kiekvienais metais tūkstančiai žmonių gauna prieglobstį JAV, nes bėga nuo kankinimų, – sako B.Wizneris. – Būdami čia jie nereiškia pritarimo tam, ką JAV padarė Abu Graibe, CŽV slaptuose kalėjimuose ar Gvantaname.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Rožės pirmadienio“ karnavalas Duseldorfe
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Rožės pirmadienio“ karnavalas Duseldorfe

Kur E.Snowdenas keliaus toliau?

Pasak B.Wiznerio, E.Snowdenas rimtai svarstytų pasiūlymus gauti prieglobstį Nikaragvoje, Ekvadore ir Venesueloje, jei galėtų saugiai ten patekti ir jei šios šalys išties galėtų paremti ir apginti jo prieglobstį. Tačiau, priduria jis, jei kuri nors Europos šalis jam pasiūlytų prieglobstį, jis priimtų.

Kas pasikeitė nuo to laiko, kai E.Snowdenas nutekino NSA dokumentus?

„Dėl vieno dalyko aš nė kiek neabejoju – šios diskusijos mus sustiprins“, – sausį sakydamas kalbą apie NSA kalbėjo prezidentas B.Obama.

Nors akivaizdu, kad dėl E.Snowdeno paviešintos informacijos daug kas pasikeitė, daug sunkiau pasakyti, kas konkrečiai pasikeitė. B.Obama ir JAV Kongreso nariai pateikė įstatymų projektus, kaip iš esmės pakeisti NSA metaduomenų rinkimo programą. Vienas iš jų – įpareigoti telekomus kurį laiką saugoti duomenis, kad jie būtų kaupiami privačių bendrovių, o ne agentūros serveriuose. Tačiau skeptikai, tokie kaip Spaudos laisvės fondo direktorius Trevoras Timmas, abejoja, ar kas nors pasikeis, ir sako, kad nauja politika gali atverti duris dar didesniam šnipinėjimui.

Technologijų bendrovės jau pradėjo stiprinti savo produktų saugumą. „Jos suprato, kad NSA ne tik belsdavosi į jų duris su teismo orderiais, bet ir lauždavosi per jų langus, – sako B.Wizneris. – Saugumo bendruomenė sužinojo apie šį naują masinio stebėjimo modelį. NSA – ne vienintelė agentūra, galinti pasinaudoti tokiais metodais, nors šiuo metu ji ir yra labiausiai pažengusi. Tad komunikacijų infrastruktūras kuriantys žmonės kruopščiau dirba, kad būtų užtikrintas saugumas ir naudotojų privatumas.“

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min