Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Egiptas – turistų rojus (nuotraukos)

Vietiniai prašo bakšiš – pinigų o už tai pavėžina kupranugarių ar papozuoja.
Asmeninio arch. nuotr. / Vietiniai prašo bakšiš – pinigų o už tai pavėžina kupranugarių ar papozuoja.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vienos populiariausių lietuvių kelionių krypčių – Turkija ir Egiptas. Nuvykusieji iš šalto lietuviško oro į tenykštę saulę sugrįžta vėl ir vėl, o nebuvusieji svarsto, ką gi lietuviai ten veikia. Atostogų Egipte subtilybes „15min“ pasakojo vilnietis Olegas.

„Kelionė gimė spontaniškai – nuėjau į kelionių agentūrą ir kitai dienai nusipirkau kelionę. Norėjau pabėgti nuo šalto oro, darbų, saulės trūkumo, darbų ir blogos nuotaikos. Artimiausias buvo reisas į Hurgadą, Egiptą, ten ir vykau“, – sakė keliautojas. Pasak Olego, 7 dienų viešnagė Egipte jam atsiėjo 2400 Lt.

„Kai išskridome, Vilniuje buvo dar naktis, šalta. Kai po 4,5 val. nusileidome po Hurgadoje, ten švietė saulė, pasitiko žydras dangus, 24 laipsniai šilumos. Nors pas juos ten žiema, mūsų supratimu tai vidurvasaris“, – šiltą kraštą prisiminė vilnietis. Jis pasakojo, kad leidžiantis lėktuvui buvo matyti Raudonosios jūros įlanka, piramidės.

Turistus priviliojo koralų rifas

Hurgada – naujas miestas, gimęs žvejų kaimelio vietoje. 1980 m. čia buvo pradėtas statyti kurortinis miestelis. Jo čia prireikė dėl to, kad europiečiai narai atrado pasakiško grožio koralų rifą. Pradžioje jie apsistodavo pas žvejus ir bet jų atvykdavo vis dažniau ir daugiau, atsirado viešbučių poreikis. Į Hurgadą atvyksta daug turistų iš viso pasaulio, nuolat mieste gyvena apie 0,5 mln. žmonių.

Miestas – ant dykumos

„Miestas atrodo kaip oazė, o už jo – visur dykumos, tolumoje matyti Raudonosios jūros kalnai“, – gamtos kontrastus prisiminė Olegas.

Jo teigimu, Hurgadoje 360 saulėtų dienų per metus, nors saulė žiemą, priešingai nei vasarą, visai nekaitri. Vanduo į miestą atvestas iš Nilo, esančio daugiau kaip už 200 km. Gatvės neypatingos, bet jaukios – visur balti namai, plokščiais, raudonais stogais.

Įdomu ir tai, kad Hurgadoje kiekvienas medis turi savo laistymo sistemą. Jis laistomas dukart per dieną. Augalija nėra įvairi, daugiausia palmės. Prabangius lapuočius ir įvairiaspalvius žydinčius augalus augina tik viešbučiai savo soduose ar vietos turtingieji.

Jos neapsakomai didingos. Kita vertus, pažiūrėjęs supranti, kad tai tiesiog akmenys, sudėti vienas ant kito piramidės forma. Galima užeiti ir į jų vidų, tačiau ten labai tvanku, ilgą laiką reikia susilenkus eiti į apačią, praėjimas siauras, – dėl to nutariau neiti. Sakė vilnietis.

„Ten atrodo, kad jokios statybos ten apskritai nevyksta, bet viskas statoma, tiesiog nėra kranų. Egiptiečių yra 80 mln., o darbą, kurį normaliai turėtų atlikti vienas žmogus, daro penki. Ten darbo pasiskirstymas“, – pasakojo keliautojas. Anot jo, visas vietinių darbas susijęs tik su turizmu, todėl egiptiečiai turistus labai brangina. Egipte turizmas sudaro apie 12proc. BVP. Įdomu ir tai, kad „kambarinėmis viešbučiuose dirba tik vyrai.

Olegas apsistojo Madinat Makadi miestelyje, esančiame 30 km nuo Hurgados. Šį mažą kurortą su 8 viešbučiais pastatė turtingas arabas. Pati Hurgada ir aplinkiniai miesteliai yra vieta, į kurią egiptiečiai atvyksta tik užsidirbti, todėl moterų ir vaikų čia labai mažai.

Religija labai svarbi

Olegas įspėjo, kad ramiai snaudžiant viešbutyje nereikėtų nustebti, kai 5 val. ryto į mečetės bokštą – minaretą įlipęs muedzinas (islamo religijos dvasininkas – aut. past.) šaukia iš ten kviesdamas musulmonus pirmajai maldai. Melsdamiesi tikintieji atsiklaupia galva į Mekos pusę. Malda vyksta kas dvi valandas. „Turistinėse vietovėse meldžiasi tik tie, kurie tuo metu neužsiėmę. Nėra taip, kad išgirdę kvietimą maldai, viską mestų“, – tikino vilnietis.

Dar keli keliautojui įsiminę dalykai – padidinta viešbučių apsauga ir prekeivių įkyrumas. Pasak jo, kiekvienas viešbutis turi metalo detektorius. Įeinantys tikrinami, kad neįsineštų ginklų ar sprogmenų, budi daug ginkluotos sargybos.

Olego teigimu, vietiniai į viešbučius neįleidžiami. Jie tyko vos išėjus – neprašo išmaldos, tačiau mėgina įsiūlyti nusipirkti kokį bevertį niekalą.

Kairo magija

Nuo Hurgados iki Kairo, Egipto sostinės, beveik 500 km. „Tai didžiulis miestas, kuriame yra skurdas, purvas ir čia pat prabangūs viešbučiai, turtuolių rūmai. Didelį įspūdį paliko labai gražios šventyklos su minaretais“, – sakė Olegas.

Pravažiuodamas turistas matė vadinamąjį mirusiųjų miestą. Jis taip vadinamas, nes ten anksčiau buvo kapinės, o vėliau ėmė gyventi bedaliai. „Ten – lūšnynas, kuriame gyvena apie 0,5 mln. gyventojų. Jį matėme pravažiuodami, ten į vidų neleidžia turistų, tai nesaugu“, – pasakojo keliautojas.

Anot jo, Kairas per daugelį metų taip išaugo, kad garsiosios Egipto piramidės atsidūrė praktiškai mieste. Kas keisčiausia, arčiausiai piramidžių šliejasi Kairo varguolių kvartalas, panašus į Šanchajų – nešvarūs kanalai, lūšnos-namai, nukarstyti skalbiniais.

Pačios piramidės, Olego tvirtinimu, paliko dvejopą įspūdį. „Jos neapsakomai didingos. Kita vertus, pažiūrėjęs supranti, kad tai tiesiog akmenys, sudėti vienas ant kito piramidės forma. Galima užeiti ir į jų vidų, tačiau ten labai tvanku, ilgą laiką reikia susilenkus eiti į apačią, praėjimas siauras, – dėl to nutariau neiti“, – sakė vilnietis.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min