Anksti trečiadienį per susirėmimus antrajame pagal dydį Egipto mieste Aleksandrijoje žuvo vienas žmogus. Protestai vyko keliuose šalies miestuose.
Feldmaršalas Mohamedas Husseinas Tantawi, kuris vadovauja valdančiajai karinei tarybai nuo pat vasario, kai masiniai protestai nuvertė prezidentą ir jo seną sąjungininką Hosni Mubaraką, antradienį per televiziją padarė neryžtingą pareiškimą, kuriuo pažadėjo, kad civilis prezidentas bus išrinktas birželį – maždaug pusmečiu anksčiau nei planuota.
Patvirtindama, kad Egipto pirmieji po kelių dešimtmečių laisvi parlamento rinkimai prasidės pirmadienį, Taryba taip pat priėmė civilio premjero ir jo ministrų kabineto atsistatydinimą, kuris įsiutino demokratijos šalininkus neilgai gyvavusiu pasiūlymu, kad armija ir pagal naują konstituciją liktų nekontroliuojama civilinės valdžios.
Tačiau daugelį jaunų demonstrantų Kairo Tahriro aikštėje ir kituose šalies miestuose supykdė M.H.Tantawi pasiūlymas surengti referendumą dėl to, ar kariškių valdymas turėtų baigtis anksčiau. Tokį planą daugelis vertina kaip gudrybę, skirtą egiptiečiams, kurie baiminasi tolesnių neramumų.
Kaire skambėjo skanduotės „Išeik! Išeik!“ ir „Žmonės nori nuversti maršalą“.
Naktį, nedidelėms protestuotojų grupėms dalyvaujant susirėmimuose su policija, pagrindinėje aikštėje esantys demonstrantai dainavo: „Jis turi išeiti! Mes neišeisime!“
Tai valios kova, kurios baigtį sunku prognozuoti.
Atrodo, kad feldmaršalas ketina išsaugoti didžiulius ginkluotųjų pajėgų verslo interesus, sukurtus per tuos šešis dešimtmečius, kai kariškiai iš esmės valdė Egiptą. Tačiau ankstesnės griežtos priemonės demonstrantams iš Tahriro aikštės vaikyti šį kartą nebuvo taikomos.
Parlamento rinkimai prasidės ateinantį pirmadienį – toks planas buvo patvirtintas per armijos ir politikų susitikimą. Tačiau rinkimai užtruks iki sausio. Neaišku, kaip būtų galima organizuoti referendumą dėl kariškių valdymo ir kokia alternatyva galėtų būti pasiūlyta iki birželį įvyksiančių prezidento rinkimų.
76 metų M.H.Tantawi, kuris valdant H.Mubarakui du dešimtmečius buvo gynybos ministras, atrodė neryžtingas, kai vilkėdamas lauko uniforma kalbėjo 80-čiai mln. egiptiečių, kad jo armija nenori valdžios.
„Armija yra pasirengusi tuoj pat grįžti į kareivines, jeigu žmonės nori to liaudies referendumu“, – sakė jis.
Tahriro aikštėje – 30 metų trukusį H.Mubarako valdymą nutraukusios revoliucijos lopšyje – antradienį po pietų susirinko dešimtys tūkstančių žmonių ir nors vakare daugelis jų išsiskirstė, per naktį čia liko tūkstančiai. Šoninėse gatvėse vyko susirėmimai su policija, per kuriuos demonstrantai svaidė akmenis, o pareigūnai panaudojo gumines lazdas ir ašarines dujas.
Aleksandrijoje žuvo 38 metų protestuotojas. Vienas Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojas sakė, kad tas vyras buvo nušautas į galvą per susidūrimą prie valstybės saugumo pastato.
Policija neigė, kad naudojo kovinius šaudmenis, bet medikai sakė, kad dauguma iš 36 žmonių, žuvusių per penkias ankstesnes protestų dienas, turėjo šautinių žaizdų. Patys demonstrantai rodė šovinių, kuriuos, jų teigimu, naudojo pareigūnai, tūtas.
„Liksime čia tol, kol feldmaršalas pasitrauks ir valdžią perims žmonių laikinoji taryba“, – sakė 28 metų kompiuterių parduotuvės vadybininkas Abdullah Galalas, žmonėms statantis palapines visoje didžiulėje Tahriro aikštėje, kuri yra svarbus transporto žiedas ir kuri tapo šiemetinio Arabų pavasario sukilimų simboliu.
Daugeliui protestuotojų miglotas pasiūlymas dėl referendumo atrodo kaip gudrybė visuomenei suskaldyti.
„Jis bando pasakyti, kad, nepaisant visų šitų Tahrire (esančių) žmonių, jie neatstovauja visuomenei, – sakė 32 metų Rasha, kuri drauge su dešimtimis kitų žmonių klausėsi radijo netoliese esančioje garsioje kavinėje „Richie“. – Jis nori išmušti pagrindą jiems iš po kojų ir atiduoti tai visuomenės referendumui“.
M.H.Tantawi gali planuoti, kad dauguma dėl didžiulių pokyčių sutrikusių egiptiečių ne taip smarkiai, kaip jauni protestuotojai, trokšta dabar pat nusikratyti pažįstamo armijos glėbio.
Daugeliui egiptiečių, kasdien kovojančių už savo šeimų išmaitinimą, kai kurių jaunų „idealistų“ politiniai reikalavimai yra sunkiai suprantami.
„Nebesuprantu, kokie yra reikalavimai“, – Kairo centre prieš antradienio protestus sakė 32 metų sandėlio darbuotojas Mohamedas Sayedas.
„Jei pasikalbėtum su žmonėmis Tahrire, tai jie neturi supratimo. Nežinau, kur eina ši šalis. Jaudinuosi dėl savo gyvenimo“, – pridūrė jis.
Tačiau aikštėje susirinkę demonstrantai mano, kad armijos nenoras atsisakyti valdžios gali reikšti eskalavimą, nes aktyvistai bando užbaigti tai, ką kai kas vadina „nebaigta revoliucija“.
„Visa, ką jie dabar daro, tai eskaluoja padėtį, – sakė 23 metų finansų analitikas Mohamedas. – Jie išeina. Dėl to nėra abejonių. Tai atveria duris nestabilumui“.
Politinė nežinomybė Egipte įsiviešpatavo po H.Mubarako nuvertimo. Susirėmimai tarp religinių bendruomenių, darbininkų nepasitenkinimas, dujotiekio sabotažas ir smarkiai sumažėjęs turistų skaičius paralyžiavo ekonomiką ir sužadino daugelio žmonių stabilumo troškimą.
