Kaip pažymėjo Floridos universiteto mokslininkas Williamas Burnettas, vandenynas yra milžiniškas, tad tiesioginė grėsmė egzistuoja tik tiems gyviems sutvėrimams, kurie bus greta elektrinės 800 metrų spinduliu. Jeigu radioaktyvus vanduo (jo užterštumas 100 kartų viršija leistiną normą) bus pilamas ir toliau, šiems vandenyno gyventojams gresia genetinės mutacijos, W.Burnettą cituoja „Associated Press“.
Japonijos vyriausybė tvirtina, kad tokiais veiksmais nepažeidžia jokių tarptautinių konvencijų ir negali pakenkti žmonių sveikatai.
Tačiau kai kurie medikai ir ekologai galvoja kitaip: vanduo garuodamas apšvitins žmonių plaučius. O vandenyje ištirpusios radioakatyvios medžiagos daugelį jūros gėrybių pavers netinkamomis maistui.
Vis dėlto ekspertai galvoja, kad TEPCO ir Japonijos vyriausybė nesako visos tiesos, o tik maitina pažadais griežtinti žuvininkystės produkcijos kontrolę. Tuo metu, kai vyriausybė tvirtina, kad išpiltas į jūrą radioaktyvus vanduo neturės žymios įtakos gyvajai gamtai, vandens tyrimai rodo, kad jodo-131 izotopo koncentracija šalia antrojo reaktoriaus leistiną normą viršija 7,5 mln. kartų!
Rusijos ekspertai neseniai pasidalijo nuogąstavimais, kad į vandenyną pateko ne tik jodo-131 ir cezio, tačiau taip pat ir plutonio bei polonio. Ekspertų teigimu, tokiu atveju reikėtų bijoti „aerozolio efekto“, garavimo.
Ką tai reiškia? Ekspertų teigimu, tokiu atveju reikėtų bijoti „aerozolio efekto“. Maskvos inžinierinio fizikos instituto profesorius Jevgenijus Krameris-Agejevas iškėlė hipotezę kad, garuojant tokiam vandeniui, radioaktyvias dulkes per plaučius įkvėps žmonės ir gyvūnai maždaug 300 km spinduliu. O tai gresia onkologinėmis ligomis. Profesorius tokius savo teiginius parėmė bandymais su išgarinta Juodosios jūros druska.
Taigi galima teigti, kad, išpylus radioaktyvų vandenį į jūrą, galima radioaktyviais teršalais užkrėsti kone trečdalį ar pusę didžiausios Japonijos salos pakrantės.
Šiam ekspertui antrina ir Ramiojo vandenyno instituto mokslinis bendradarbis Borisas Preobraženskis. Jo teigimu, radioaktyvi tarša per virškinimo traktą tikrai užkrės žuvis ir paplis labai plačiai. B.Preobraženskio teigimu, radiacija, pereidama iš vieno būvio į kitą (tarkime, iš moliuskų į žuvų organizmą), yra linkusi kauptis, koncentracija padidėja dešimtis kartų. Eksperto teigimu, pirmiausiai radiacija turėtų užsikrėsti silkė, o vėliau ir lašišinės žuvys.
„Frankfurter Allgemeine“ cituoja vokiečių chemiką Manfredą Santeną. Jis teigia, kad negalima ties Fukušima pilti į vandenyną užteršto vandens. Nes šioje vietoje susitinka dvi giluminės vandenyno srovės: šiaurės ir pietų. Dėl šių srovių ši zona yra itin žuvinga. Taigi dalis vandens gyvūnijos gali tiesiog žūti, o kita maisto pavidalu atkeliaus tiesiog ant žmonių stalo.
Ekspertų nuogąstavimai jau pasitvirtino: ties rytine Japonijos pakrante, Ibarakio prefektūros vandenyse, žuvies mailiuje jau rasta radioaktyvaus cezio.
