Kompanijos „General Motors“ atstovas, kuris prieš kelis dešimtmečius statant elektrinę Fukušimoje buvo atsakingas už reaktorių saugumą, teigia, kad radioaktyvus reaktoriaus branduolys išsilydė ir pažeidė apsauginio gaubto dugną, tačiau antrojo Černobylio grėsmės nėra. Bėda tik ta, kad aplinkos užterštumo jau nebepavyks išvengti.
Eksperto teigimu, kyla rimtas didelio masto radiacinės taršos pavojus, nes radioaktyvus kuras pateko ant betoninių elektrinės perdangų.
„Dalis branduolinio kuro strypų ir jų cirkonio apvalkalas išsilydė ir pateko į plieninio apsauginio gaubto išorę, – laikraščiui tvirtina saugumo ekspertas R.Lahey.
Didžiausią rūpestį kelia tai, kad branduolinis kuras, reaguodamas su betoninėmis grindimis ir po jomis esančia nuotekų sistema, į aplinką gali išskirti radioaktyvias dujas. Fukušimos elektrinės požeminė vandens surinkimo sistema po cunamio buvo pripildyta jūros vandens. Todėl, net ir prasiveržęs, atominis kuras šiek tiek atvės. Tokiu būdu šiek tiek sumažės žala aplinkai.
„Įkaitęs kuras, laimei, neiškrenta, kaip vienas didelis lašas, o išbėga lėtai, tarsi kaip vulkaninės lavos liežuvis. Išsilydęs kuras pamažu atvėsta, todėl išvengiama didelio garų debesies. Didžiausia problema, kad radioaktyvus vanduo patenka į išorę. Todėl nors Fukušimoje, skirtingai nei Černobylyje, reaktorius neturėtų užsiliepsnoti ir sprogti, žalos aplinkai išvengti tikrai nepavyks“ – dėstė R. Lahey.
Dalis branduolinio kuro strypų ir jų cirkonio apvalkalas išsilydė ir pateko į plieninio apsauginio gaubto išorę.Panaši situacija buvo susiklosčiusi 1979 metais Trijų mylių (Three Miles) salos atominėje jėgainėje (Pensilvanijoje). Vis dėlto tąkart buvo spėta ataušinti besilydantį reaktorių, užkertant kelią nuodingų medžiagų pasklidimui.
R.Lahey tvirtina, kad kiekviena atominė valstybė turėtų treniruoti greitojo reagavimo būrius, paruoštus kaip tik tokioms situacijoms. Nes daugeliui kyla abejonių, ar Japonijoje į avariją buvo sureaguota greitai ir adekvačiai.
Medicinos ekspertas Roberas Peteris Gale‘as, kuriam teko apsilankyti Černobylyje iškart po avarijos 1986 metais, susitiko su Japonijos ministrų kabinetu aptarti nepriklausomo komiteto įkūrimo klausimą. Šios organizacijos nariai galėtų paaiškinti visuomenei susidariusią situaciją suprantama kalba. Nes dabar daug kas lieka neaišku.
„Visuomenę labiausiai neramina padėtis, kai vieną dieną vanduo per daug radioaktyvus vartojimui, o kitą jis ir vėl laikomas saugiu. Žmonės nebesupranta ar perspėjimai tikri, ar ne“ – teigė medicinos ekspertas.
