Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

EP narys prancūzas Danielis Cohn-Bendit'as: „Turime ginti Ukrainą, kitaip nebuvo verta kurti Europos“

Danielis Cohn-Benditas
Wikimedia Commons nuotr. / Danielis Cohn-Bendit'as
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Tai galėjo būti vienas iš daugelio šiemet vyksiančių renginių, skirtų Pirmojo pasaulinio karo pradžios šimtosioms metinėms. Tačiau pastarųjų mėnesių ir ypač šių dienų įvykiai Ukrainoje diskusijai, trečiadienio rytą surengtai Europos Parlamente (EP), suteikė aštraus prieskonio. Politikų teigimu, antroje XX amžiaus pusėje jau atrodė, kad pasaulinių karų pamokos buvo išmoktos, bet dabar vėl atsidūrėme kryžkelėje.

 „Turime kovoti prieš egoizmo, nacionalizmo ir populizmo apraiškas, kad 1914-ųjų ir 1939-ųjų katastrofos nepasikartotų“, – kalbėdamas diskusijoje, ragino Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupės pirmininkas prancūzas Josephas Daulis. 

„Siemens“ flirtas su Vladimiru Putinu 

Strasbūre šią savaitę posėdžiaujantys EP nariai susirinko į paskutinę šios kadencijos sesiją, tad politikų pokalbis apie Pirmojo pasaulinio karo palikimą ir išmoktas pamokas, svarbias Europos ateičiai, tapo gana simboliniu. Kalbėję EP frakcijų pirmininkai nepraleido progos padėkoti kolegoms už bendrą darbą ir savo rinkėjams, o kartu pažėrė siūlymų, kaip elgtis, kad pasaulinių karų baisumas nepasikartotų. 

„Nejauku, kad europiečiai bijo kovoti, mano esantys bejėgiai prieš dešiniuosius ar euroskeptikus, – Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso vardu kalbėjo vienas iš jo pirmininkų prancūzas Danielis Cohn-Bendit'as. – Skaitykite Albert'o Camus kūrinius, Sizifo mitą. Reikia iš naujo užridenti akmenį į kalną.“ 

EP nariai vienas per kitą reiškė nerimą, kad Europoje stiprėja nacionalistinės, šovinistinės ir rasistinės nuotaikos.

EP nariai vienas per kitą reiškė nerimą, kad Europoje stiprėja nacionalistinės, šovinistinės ir rasistinės nuotaikos. Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso grupės pirmininkas austras Hannesas Swoboda kaip pavyzdį paminėjo rinkimų Vengrijoje rezultatus ir elgesį su romais.

„Nacionalizmo apraiškos didėja dėl didelio jaunimo nedarbo, – kalbėjo jis. – Dažnai užsieniečiai įtarinėjami. Kai trūksta darbo vietų, į juos žiūrima kaip į tuos, kurie pasiglemžia laisvas darbo vietas. Taip skaldoma visuomenė.“ 

Smurtas, egoizmas ir nacionalizmas Europoje vis dar egzistuoja

Anot J.Daulio, smurtas, egoizmas ir nacionalizmas Europoje vis dar egzistuoja. „Jei Europa pasiduos egoistiniams, populistiniams, nacionalistiniams šūkiams, bus einama atgal, karo link. Jei taip įvyktų, mūsų atsakomybė būtų tam priešintis. Tuomet XXI amžius istorikų bus įvertintas kaip taikos amžius. Dabar esame kryžkelėje – turime daryti pažangą arba eiti atgal“, – aiškino europarlamentaras. 

Jo žodžiais, sprendimas nebegilinti Europos integracijos būtų ėjimas atgal, kaip ir dviejų greičių Europa.

Jei mūsų žemyne kiltų karas, niekas nelaimėtų.

„Tai veda į katastrofas. Jei mūsų žemyne kiltų karas, niekas nelaimėtų“, – pridėjo prancūzas.  Pirmasis pasaulinis karas, pasak J.Daulio, kilo būtent dėl nacionalinio egoizmo. Po 20 metų prasidėjo kitas karas, per kurį vyko holokaustas, Europa buvo subombarduota, bet žmogiškumas išliko ir triumfavo, o kartu leido atkurti taiką.  D.Cohn-Bendit'as savo ruožtu išreiškė nuostabą, kad, dabartinių įvykių Ukrainoje kontekste kai kuriems verslininkams jų interesai lieka aukščiau už valstybių ar žmonių interesus.

Jis priminė kovo pabaigoje įvykusį Vokietijos bendrovės „Siemens“ vadovo Joe Kaeserio susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Nors ES ir Jungtinės Valstijos eina vis stipresnės Rusijos izoliacijos link, V.Putinas sulaukė vienos iš didžiausių Europos bendrovių paramos. Po susitikimo su V.Putinu šio rezidencijoje prie Maskvos kalbėdamas su žurnalistais, J.Kaeseris priminė, kad jo bendrovė verslą Rusijoje pradėjo jau 1853 metais, kai caro prašymu ėmėsi diegti telegrafo tinklą.  „Ukrainiečiai kovoja už laisvę Europoje. Turime juos ginti, kitaip nebuvo verta kurti Europos“, – šie prancūzo žodžiai sulaukė garsių EP narių aplodismentų.

Karas perbraižė pasaulio žemėlapį 

Per Pirmąjį pasaulinį karą, kuris vyko daugiausia Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Rytų Azijoje, žuvo per 12 mln. žmonių.

XIX–XX a. sandūroje virtusi viena galingiausių valstybių, Vokietija siekė perdalyti pasaulį, kuriame politinė persvara iki tol teko senosioms kolonijinėms valstybėms.

Jis prasidėjo 1914 m. rugpjūčio 1 d. ir iš pradžių vyko tarp Vokietijos su Austrija-Vengrija ir Antantės valstybių (Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Rusijos, Serbijos). 

XIX–XX a. sandūroje virtusi viena galingiausių valstybių, Vokietija siekė perdalyti pasaulį, kuriame politinė persvara iki tol teko senosioms kolonijinėms valstybėms.

Ji tikėjosi susilpninti Prancūziją (ši – sutriuškinti Vokietiją), o Rusiją nustumti kuo toliau ir susilpninti įtaką ne rusų žemėse. Rusai savo ruožtu siekė kontroliuoti Juodosios jūros baseiną, britai – išplėsti savo kolonijas vokiečių sąskaita. 

Nors abi pusės planavo trumpą manevrinį karą, jis užsitęsė iki 1918 m. lapkričio 11 d. Iš viso į karą įsitraukė 25 valstybės ir jų kolonijos, kuriose gyveno ketvirtadalis žmonijos – apie 1,35 mlrd. žmonių. 

Šiame kare pradėta plačiai naudoti tokia technika, kaip šarvuočiai ir orlaiviai, bei nuodingosios dujos, civiliai gyventojai pirmą kartą buvo bombarduojami iš oro. Karas sužlugdė paskutiniąsias Europos absoliutines monarchijas ir keturias Europos šalių dinastijas (Osmanus, Romanovus, Habsburgus bei Hohencolernus), o sustiprėjusios JAV pakeitė pasaulio jėgų pusiausvyrą. Vokietijos pralaimėjimas buvo viena iš sąlygų vėliau įsigalėti nacizmui ir kilti Antram pasauliniam karui.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min