Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

ES ir Rusijos susitikimas neištirpdė santykius kaustančių ledų

ES vėliava
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / ES vėliava
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasmerkė Europos Sąjungos (ES) veiksmus, kuriais siekiama užmegzti glaudesnius ryšius su buvusiomis sovietinėmis respublikomis.

Tai jis padarė penktadienį pasibaigus Rusijos ir ES viršūnių susitikimui, kuriame nepavyko sumažinti įtampos Bendrijos ir Maskvos santykiuose.

Ginčas dėl Rytų partnerystės programos buvo tik vienas iš virtinės aštrių nesutarimų, išryškėjusių Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančiame Chabarovsko mieste vykusiame viršūnių susitikime, kurį taip pat aptemdė konfliktas dėl energetikos sutarties bei nauji įspėjimai dėl dujų tiekimo.

Šiuo metu ES pirmininkaujančios Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas sakė, kad Bendrija susitikime siekė dar kartą patikinti Rusiją, kad Rytų partnerystės iniciatyva nėra nukreipta prieš Maskvą, tačiau D.Medvedevas pareiškė, jog kai kurios joje dalyvaujančios valstybės „ją supranta kaip partnerystę prieš Rusiją“.

„Pasakysiu trumpai. Mes mėginome save įtikinti, tačiau mums nepavyko to padaryti“, – sakė D.Medvedevas per bendrą spaudos konferenciją.

Maskva jau anksčiau ne kartą išreiškė pasipiktinimą Rytų partnerystės programa, kuria siekiama užmegzti glaudesnius politinius ir ekonominius 27 valstybes vienijančios Bendrijos ryšius su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso savo ruožtu tvirtino, kad iniciatyva „nėra prieš nieką nukreipta“.

„Ja skirta paremti gerovę ir saugumą“, – sakė jis.

Derybos vyko Chabarovske, kuris yra labiausiai į Rytus nutolusi visų iki šiol vykusių Rusijos ir ES viršūnių susitikimų vieta, esanti už septynių laiko juostų nuo Maskvos.

Susitikimas vyko tvyrant įtampai, kurią pakurstė pirmąją šių metų dieną kilęs ginčas dėl dujų ir pernai rugpjūtį vykęs Rusijos karas su Gruzija, kurie išsklaidė iliuzijas dėl šiltesnių santykių su Maskva pasibaigus Vladimiro Putino prezidentavimui.

„Europos Sąjunga laiko Rusiją savo strategine partnere. Turime kažko imtis, kad tai taptų tikrove, o ne būtų tik formali deklaracija“, – sakė Čekijos vadovas V.Klausas.

Rusija vylėsi šiame susitikime išgirsti teigiamą ES atsakymą į Rusijos prezidento pateiktą pasiūlymą parengti naują dokumentą, kuris pakeistų 1991 metų Energetikos chartijos sutartį, priimtą siekiant integruoti buvusio sovietinio bloko energetikos sektorius.

ES lyderiai sakė, jog yra pasirengę išklausyti Rusijos siūlymus, tačiau nėra priežasties atsisakyti esamos sutarties.

„Mes atviri diskusijoms dėl Rusijos pateiktų pasiūlymų, tačiau jos turi vykti vadovaujantis esamais susitarimais... negriaunant, nedarant spaudimo sistemai, kuri jau yra“, – sakė J.M.Barroso, pabrėžęs, kad ES neketina atsisakyti dabartinės energetikos sutarties.

D.Medvedevas savo ruožtu dar kartą patikino, jog Rusija griežtai nepritaria šiai Energetikos chartijos sutarčiai, kurios ji nėra ratifikavusi, ir sakė, kad „Maskva neketina dalyvauti joje, kol ji bus dabartinės redakcijos“.

Jis taip pat pabrėžė, kad bendradarbiavimas energetikos srityje turi vykti civilizuotai ir jam reikia parengti naujus teisinius pagrindus.

Sausio pradžioje Maskva dėl kainų ginčo su Ukraina beveik dviem savaitėms nutraukė dujų tiekimą kelioms Europos valstybėms, o tai paskatino Europos Sąjungą pareikšti abejonių, ar Rusija gali būti laikoma patikima energijos tiekėja.

„Viliamės, kad Rusija ir Ukraina imsis visų priemonių, kad Europos vartotojai, kurie nėra atsakingi, vėl nebūtų priversti jausti pasekmes“, – sakė Europos Komisijos pirmininkas.

D.Medvedevas savo ruožtu pareiškė, kad Maskva turi abejonių, ar Ukraina gali vykdyti savo įsipareigojimus dėl atsiskaitymo už jai tiekiamas dujas, ir paragino ES laiduoti už Kijevo režimą.

Prezidentas sakė, jog Maskva pasirengusi padėti Ukrainai gauti 4 mlrd. dolerių, kurių reikia, kad būtų užpildytos jos dujų saugyklos, pasiūlydamas sudaryti susitarimą dėl Rusijos ir ES sindikuotos paskolos Ukrainai, kuriai didžiąją dalį lėšų skirtų Bendrija.

„Mes turime abejonių dėl Ukrainos mokumo. Partneriai, esant tokiai situacijai, padeda savo partneriams, ir mes esame pasirengę padėti Ukrainos valstybei, bet norėtume, kad didelę šio darbo dalį prisiimtų ir Europos Sąjunga, tai yra tos šalys, kurios suinteresuotos bendradarbiavimo energetikos srityje patikimumu ir saugumu“, – sakė D.Medvedevas.

Manoma, kad nusprendusi viršūnių susitikimą rengti Chabarovske, esančiame už 6 tūkst. km nuo Maskvos, bet vos 30 km nuo Kinijos, Maskva siekė priminti, kad Rusijai priklauso didžiausios pasaulio valstybės statusas.

Kiek anksčiau D.Medvedevas sakė, kad šis miestas buvo pasirinktas, kad Bendrijos lyderiai, kuriems teko prisitaikyti prie devynių valandų laiko skirtumo ir iškęsti dešimties valandų skrydį, „turėtų progą įvertinti Rusijos didybę“.

Maskva ir ES vis dar derasi dėl naujo teisiškai įpareigojančio susitarimo dėl dvišalių santykių, kuris turi pakeisti baigiančią galioti Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį, apimančią įvairias sritis, pradedant energetika ir baigiant saugumu.

Derybas dėl naujo pagrindų susitarimo sustabdė nesutarimai dėl pernai rugpjūtį kilusio Rusijos karo su Gruzija, tačiau buvo tikimasi, kad jis galėtų būti sudarytas iki metų pabaigos.

Vis dėlto Rusijos nuolatinis atstovas prie ES Vladimiras Čižovas pareiškė, kad „abi pusės niekur neskuba“, pridūręs, jog svarbi „būsimo dokumento kokybė, kuri turi būti geresnė“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min