Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas BNS sakė, kad euforija, kylanti dėl Asociacijos sutarties ratifikavimo Ukrainoje ir Europos Parlamente, yra susijusi su sutarties simboline prasme.
Tačiau sutarties dalis dėl laisvosios prekybos, kuri apima mažesnius muitus ES produkcijos importui į Ukrainą, buvo atidėta, ir tai rodo, jog į dviejų šalių procesą „įsijungia trečioji šalis“, sakė politologas.
„Tikėtina, kad spaudimas iš Rusijos buvo vienas reikšmingų veiksnių, bet neatmestina tikimybė, kad prie jo dar prisidėjo ir Ukrainos vidaus ekonominių interesų grupių nenoras atverti šalies rinką konkurencijai iš ES“, – sakė R.Vilpišauskas.
Pasak jo, muitų ir kitų apribojimų prekybai šalinimas taip didinant konkurenciją šalies vidaus rinkoje yra „reikšminga Asociacijos sutarties ekonominė nauda“ – atpigtų ne tik vartotojams skirta produkcija, tačiau ir technologijos, investicinės prekės, o tai prisidėtų prie šalies modernizacijos ir reformų.
Tikėtina, kad spaudimas iš Rusijos buvo vienas reikšmingų veiksnių, bet neatmestina tikimybė, kad prie jo dar prisidėjo ir Ukrainos vidaus ekonominių interesų grupių nenoras atverti šalies rinką konkurencijai iš ES
„Gali būti, kad tai yra signalas, jog tos ekonominės reformos, kurias Ukrainai siūlo tarptautinių institucijų ekspertai, gali likti neįgyvendintos dėl pasipriešinimo konkurencijai“, – sakė jis.
R.Vilpišausko teigimu, vadovaujantis grynai ekonomine logika, tiek Ukrainai, tiek ir Rusijai geriausias variantas būtų, jei Ukraina turėtų prekybą liberalizuojančius susitarimus tiek su ES, tiek su Kremliaus kuriama Eurazijos ekonomine sąjunga. Tuomet Rusija galėtų pirkti pigesnes prekes bent jau iš Ukrainos. Tačiau šiuo metu Rusija iš dalies ir dėl jai taikomų ES sankcijų siekia paveikti Ukrainos ir ES laisvosios prekybos susitarimus, kaip tai dėl savų tikslų daro ir Ukrainos oligarchai.
R.Vilpišauskas pripažino, kad Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šiuo metu priverstas laviruoti tarp interesų grupių, t.y. išlaikyti bendrą Ukrainos kryptį Vakarų link, tačiau tuo pat metu daryti nuolaidų ir tiems, „kurie gali sužlugdyti šį procesą“.
„Sakyčiau, kad ir Ukrainos prezidentas, ir jo aplinka ieško tam tikro kompromisinio kelio, kuris reiškia nemenkas nuolaidas tiems, kas nenori Ukrainos asociacijos ES. Gali būti, kad jei ir toliau bus einama šiuo keliu, nuolaidos bus reikšmingesnės už tą įgyvendinamą simbolinę sutarties dalį“, – sakė profesorius.
Ukrainos Aukščiausioji Rada ir Europos parlamentas antradienį vienu metu ratifikavo Asociacijos sutartį, tačiau jau anksčiau pasidavė Rusijos spaudimui ir iki 2016 metų atidėjo sutarties dalį dėl laisvosios prekybos.
Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Žygimantas Pavilionis savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad ukrainiečiai pasiduoda, ir pavadino tai „labai blogu ženklu“.
„(Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui sekasi naikinti ne tik Ukrainos žemės rytuose, bet ir jos Vakarų darbotvarkę. Blogai, kad ukrainiečiai pasiduoda, toks balansavimas šalį jau ne vieną kartą į aklavietę atvedė“, – rašė Lietuvos diplomatas.
Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, kalbėdamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos konferencijoje, sakė, kad ES vienašališkas rinkos atvėrimas Ukrainos prekėms, Kijevui atidedant tai iki 2015 metų pabaigos, yra „naudingas Ukrainos ekonomikai, nes Rusija nesiims atsakomųjų priemonių ir išlaikys lengvatinį NVS režimą Ukrainai“.
