Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

ES nesirengia skelbti sankcijų Rusijai

Didžiulė Europos Sąjungos vėliava prie Rumunijos parlamento
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Europos Sąjunga.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Europos Sąjunga (ES) veikiausiai neantrins Jungtinėms Amerikos Valstijoms, grasindama imtis sankcijų prieš Rusiją, kai Bendrijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susirinks tartis dėl krizės Ukrainoje – labiau tikėtina, kad bus siekiama pasiūlyti tarpininkavimą tarp Maskvos ir Kijevo, nurodė pareigūnai.

Šis neeilinis pasitarimas buvo sušauktas, kai Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgos užėmė Krymo pusiasalį, o Maskva pareiškė turinti teisę įsiveržti į kaimyninę šalį. Prognozuojama, kad ministrai paskelbs griežtą pasmerkimą Rusijai, tačiau nesiims jokių baudžiamųjų veiksmų.

Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri kalbėjosi su V.Putinu telefonu sekmadienio vakarą, spaudžia imtis aukšto lygio tarpininkavimo ir pasiųsti į Ukrainą misiją, kuri turėtų „nustatyti faktus“.

Tikėtina, kad tokiai misijai galėtų vadovauti Vienoje įsikūrusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), kuriai šiuo metu pirmininkauja Šveicarija.

Tokia reakcija būtų daug švelnesnė negu Jungtinių Valstijų, kai tos šalies valstybės sekretorius Johnas Kerry pagrasino, jog Vašingtonas uždraus išduoti vizas, įšaldys turtą ir paskelbs prekybos suvaržymus Rusijai, kurią jis kaltino „XIX amžių primenančiu elgesiu“ Ukrainos atžvilgiu.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pagrasino, jog Vašingtonas uždraus išduoti vizas, įšaldys turtą ir paskelbs prekybos suvaržymus Rusijai, kurią jis kaltino „XIX amžių primenančiu elgesiu“ Ukrainos atžvilgiu.

„Amerikos įmonės išties gali pradėti svarstyti, jog vertėtų dukart pagalvoti, ar vykdyti verslą šalyje, kuri šitaip elgiasi“, – J.Kerry perspėjo sekmadienį.

Pasak diplomatų, Europos vyriausybės tikriausiai laikysis atsargesnės pozicijos, ir mažai tikėtina, kad bus tiesiogiai pagrasinta kokiomis nors sankcijomis Rusijai.

Kelios ES šalys, tarp jų Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Nyderlandai ir Suomija, tikriausiai ragins surengti tarpininkavimo misiją, kad būtų sumažinta įtampa toje krizėje, nurodė diplomatai. ESBO pirmadienį pareiškė, jog yra pasiruošusi atlikti tokį vaidmenį.

Krymo užėmimas sukėlė didžiausią konfrontaciją tarp Rusijos ir Vakarų nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais, kurį V.Putinas vadino didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa.

Sekmadienį kalbėdamasis telefonu su A.Merkel, JAV prezidentas Barackas Obama pabrėžė, kad Rusijos veiksmai yra visiškai neteisėti.

Vienas aukštas JAV pareigūnas sakė, kad B.Obama išsakys tokią pačią poziciją, kalbėdamasis su Didžiosios Britanijos ir Lenkijos lyderiais.

Tačiau daugelis europiečių baiminasi per daug spausti V.Putiną, atsižvelgdami į didelę savo šalių priklausomybę nuo Maskvos eksportuojamų dujų ir naftos. Taip pat nuogąstaujama, kad sankcijoms įgyvendinti reikės daug laiko ir kad tam pirmiausiai reikia pašalinti teisines kliūtis.

Kad ES paskelbtų sankcijas, taip pat būtų reikalingas visų 28 bloko šalių palaikymas. Jį būtų itin sunku pasiekti, planuojant imtis veiksmų prieš Rusiją, nes kai kurios mažos šalys, tokios kaip Kipras, palaiko glaudžius ryšius su Maskva.

Kad ES paskelbtų sankcijas, taip pat būtų reikalingas visų 28 bloko šalių palaikymas. Jį būtų itin sunku pasiekti, planuojant imtis veiksmų prieš Rusiją, nes kai kurios mažos šalys, tokios kaip Kipras, palaiko glaudžius ryšius su Maskva.

Maskva argumentuoja siekianti apsaugoti rusakalbius, sudarančius gyventojų daugumą Kryme ir kai kuriuose rytiniuose Ukrainos regionuose. Kremlius taip pat akivaizdžiai suvokia, jog Vakarų šalys negali rizikuoti dar labiau padidinti įtampos, imdamosi priemonių, kurios būtų bent kiek artimesnės kariniam atsakui.

Rusija yra didžiausia ES prekybos partnerė po JAV ir Kinijos: 2012 metais Bendrija į tą šalį eksportavo prekių iš viso už 123 mlrd. eurų (424,7 mlrd. litų). Maskva taip pat yra pagrindinė Europos energetinių išteklių tiekėja: iš Rusijos perkama daugiau nei ketvirtadalis ES suvartojamos naftos ir dujų.

Briuselio ir Maskvos santykiai pašlijo per pastaruosius metus: ES vyriausybės reiškė pasipiktinimą dėl Maskvos spaudimo buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms, įskaitant Ukrainą, kurios tikisi užmegzti glaudesnius ekonominius ryšius su Europa.

Įtampa ypač padidėjo, kai Maskva pernai lapkritį įtikino Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių atmesti prekybos sutartį su ES. Tas sprendimas išprovokavo tris mėnesius trukusius masinius protestus, kuriuos vainikavo V.Janukovyčiaus nuvertimas.

Vienas iš žingsnių, dėl kurių gali sutarti ES užsienio reikalų ministrai – ukrainiečių, kaltinamų valstybės turto grobstymu, turto įšaldymas. Praeitą savaitę panašių priemonių ėmėsi Austrija, Šveicarija ir Lichtenšteinas.

Austrija šeštadienį paskelbė blokuojanti V.Janukovyčiaus ir kitų 17 asmenų bankų sąskaitas, atsižvelgdama į naujosios Ukrainos vyriausybės prašymą. Ukrainos naujieji lyderiai kaltina V.Janukovyčių per pastaruosius trejus metus pasisavinus iki 37 mlrd. JAV dolerių.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min