Suomijos saugumo tarnyba STT praeitą savaitgalį pranešė, kad vienas Suomijos pilietis viename Prahos viešbutyje po balandžio 5 dieną vykusio ES ir JAV viršūnių susitikimo viešo naudojimo kompiuteryje rado failą, kuriame buvo apie 200 delegatų pasų ir kelionių duomenys. Šiame faile taip pat buvo Suomijos prezidentės Tarjos Hallonen ir premjero Vatti Vanhaneno asmeniniai duomenys.
Suomijos policija kritikavo tokią klaidą, tačiau Čekijos Vyriausybė stengėsi nesureikšminti skandalo.
Atsistatydinęs Čekijos premjeras Mirekas Topolanekas anksčiau šį mėnesį duotame interviu pabrėžė, kad Čekijos klaidos gali skaudžiai atsiliepti kitoms Bendrijos šalims.
„Faile nebuvo jokios konfidencialios informacijos, kaip ją apibrėžia Čekijos įstatymai; jame taip pat buvo labai mažai informacijos, kurią būtų galima laikyti opia, – teigiama Vyriausybės pranešime. – Ši apmaudi padėtis susiklostė dėl vieno mūsų darbuotojo netyčinės žmogiškos klaidos... Mes jau ėmėmės būtinų personalo politikos priemonių.“
ES ir JAV viršūnių susitikimas buvo iki šiol svarbiausias pirmąkart prie Bendrijos vairo stojusios Čekijos organizuotas oficialus renginys, tačiau jį aptemdė Čekijos Vyriausybės krizė ir žlugimas likus dešimčiai dienų iki šio susitikimo.
Keblumų taip pat gali kilti organizuojant gegužės 7 dieną vyksiantį ES ir rytinių Bendrijos kaimynių lyderių susitikimą, kuriame bus oficialiai pradėtas „Rytų partnerystės“ projektas.
Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas pagrasino neištiesti rankos ir nepriimti savo rezidencijoje senovinėje pilyje Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos, jeigu jis nuspręstų atvykti į Prahą.
Atsistatydinęs Čekijos premjeras Mirekas Topolanekas anksčiau šį mėnesį duotame interviu pabrėžė, kad Čekijos klaidos gali skaudžiai atsiliepti kitoms Bendrijos šalims.
„Visos postkomunistinės šalys ir kitos mažos Europos šalys... tikėjosi, kad mums gerai seksis pirmininkauti, – jis sakė Čekijos dienraščiui „Mlada fronta DNES“. – Tačiau dabar visi staiga pradėjo kalbėti, kad mažosios šalys to nesugeba.“
