Informavimo apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą, jo priežastis ir galimus problemos sprendimo būdus kampanija pradedama kovo 8 d. – Tarptautinę moters dieną. Jos esmė – principas „vienodas darbas – vienodas darbo užmokestis“.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas taip pat sumažina moterų viso gyvenimo pajamas ir pensiją, dėl ko jos vėliau gyvenime patiria skurdą.
„Moterų ir vyrų darbo užmokesčio dydis skiriasi dėl įvairių priežasčių, o šią problemą spręsti reikėtų keliais būdais. Būtina imtis veiksmų visais lygmenimis, be to, tam tikrus įsipareigojimus turėtų prisiimti visi suinteresuotieji asmenys – pradedant darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis ir baigiant nacionalinėmis valdžios institucijomis ir pavieniais piliečiais. Šia kampanija bus didinamas informuotumas apie tai, kodėl moterys Europoje vis dar uždirba daug mažiau nei vyrai ir kaip galime spręsti šią problemą, – sakė už lygias galimybes atsakingas Europos Komisijos narys Vladimíras Špidla. – Šiandienos ekonominėje situacijoje moterų ir vyrų lygybė kaip niekad svarbi. Šią krizę įveiksime tik jeigu leisime atsiskleisti visų mūsų talentams.“
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas rodo visos ekonomikos vidutinio valandinio moterų ir vyrų darbo užmokesčio prieš atskaitant mokesčius skirtumą. Šis skirtumas rodo, kad moterys tebepatiria diskriminaciją ir nelygybę darbo rinkoje. Pavyzdžiui, moterų atliekamas darbas dažnai laikomas ne tokiu vertingu ir moterys dažnai dirba sektoriuose, kuriuose vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis nei sektoriuose, kuriuose dominuoja vyrai, pavyzdžiui, prekybos centruose dirbančios kasininkės paprastai uždirba mažiau nei parduotuvėse dirbantys vyrai.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas taip pat sumažina moterų viso gyvenimo pajamas ir pensiją, dėl ko jos vėliau gyvenime patiria skurdą. 21 proc. 65 metų ir vyresnių moterų gresia skurdas, palyginti su 16 proc. vyrų.
Metinė lygybės ataskaita
2009 m. moterų ir vyrų lygybės ataskaitoje, kurią Komisija taip pat pristato šiandien, patvirtinama, kad, nepaisant tam tikros moterų ir vyrų lygybės pažangos, keliose srityse vis dar lieka didelių trūkumų. Pastaraisiais metais moterų užimtumo lygis nuolat didėjo (dabar jis siekia 58,3 proc., palyginti su 72,5 proc. vyrų užimtumo lygiu), tačiau moterys vis dar dažniau negu vyrai dirba ne visą darbo dieną (31,2 proc. moterų ir 7,7 proc. vyrų) ir daugiau moterų dirba sektoriuose, kuriuose darbo užmokestis yra mažesnis (daugiau kaip 40 proc. moterų, t. y. du kartus daugiau nei vyrų, dirba sveikatos priežiūros, švietimo ir viešojo administravimo srityse). Tačiau moterys sudaro 59 proc. visų universitetų absolventų.
Moterų ir vyrų dalyvavimas priimant sprendimus
Naujoje Komisijai parengtoje ekspertų ataskaitoje patvirtinama, kad priimant ekonominius sprendimus ir Europos politikoje moterims taip pat labai mažai atstovaujama. Visų 27 ES valstybių narių centrinių bankų valdytojai yra vyrai. Palyginti mažai moterų dirba didelėse bendrovėse. Šių bendrovių valdybose vyrai sudaro apie 90 proc. narių (kalbama apie visų šalių bendroves, kurių akcijos šalių biržose yra likvidžiausios). Šis rodiklis per pastaruosius metus tik šiek tiek pagerėjo.
Moterų nacionaliniuose parlamentuose skaičius per praėjusį dešimtmetį išaugo maždaug 50 proc. – nuo 16 proc. 1997 m. iki 24 proc. 2008 m. Europos Parlamente moterų kiek daugiau – 31 proc. Nacionalinėse vyriausybėse ministrų vidutiniškai yra maždaug tris kartus daugiau nei ministrių (75 proc. vyrų ir 25 proc. moterų).
