Aistras ypač pakurstė šią savaitę vienos ES komisarės išsakytas Paryžiaus veiksmų prieš romus palyginimas su Antrojo pasaulinio karo metais vykdytomis deportacijos, į kurį piktai atsakė Prancūzijos ministrai.
Europos teisingumo komisarė Viviane Reding antradienį emocingai pavadino Prancūzijos veiksmus „gėdingais“ ir galimai pažeidžiančiais Bendrijos įstatymus.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy trečiadienio vakarą kalbėjosi su V.Reding, o užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneras mėgino sumažinti įtampą, kalbėdamasis su komisarę delegavusio Liuksemburgo diplomatijos vadovu.
„Ponia Reding... padarė nepriimtinų pareiškimų apie Prancūzijos politiką, ypač tam tikrų palyginimų su Antruoju pasauliniu karu. Ji nekalbėjo Liuksemburgo vardu, – sakoma B.Kouchnero pranešime. – Sutarėme, kad svarbu skubiai spręsti romų bendruomenių didelio skurdo klausimą – pirmiausiai jų kilmės šalyje.“
Romų klausimas neįtrauktas į oficialią ES viršūnių susitikimo programą, tačiau Vokietija ir Italija ragina patarti šią problemą ketvirtadienį.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel prisidėjo prie kritikuojančių V.Reding komentarus.
„Man šis tonas, ypač istoriniai palyginimai, atrodo netinkami, – sakė ji. – Ir tikiuosi, kad rasime geresnį kelią“.
Sulaukusi griežtos kritikos, V.Reding atsiribojo nuo savo komentarų apie karą – jos biuro paskelbtame pranešime pripažįstama, kad „neturėjo būti sugretinimų su Antruoju pasauliniu karu“. Tačiau komisarė neatsisakė savo pastabų apie Paryžiaus politiką.
Prancūzijos vykdoma čigonų deportacija į jų kilmės šalis – daugiausiai Rumuniją, pabrėžė išliekantį Bendrijos susiskirstymą į senąsias turtingąsias Bendrijos šalis ir skurdžias. Paryžiaus veiksmai taip pat prikėlė prisiminimus apie Europoje vykusius istorinius žiaurumus, kuriuos 27 šalių blokas siekia įveikti.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso pareiškė, kad šis viršūnių susitikimas turėtų „postūmiu dialogui“ tarp Prancūzijos ir ES.
J.M.Barroso sakė tvirtai palaikantis V.Reding komentarus, pabrėždamas, kad jos stulbinamai tiesmuka Paryžiaus kritika buvo išsakyta „man asmeniškai pritariant“. Tačiau Komisijos pirmininkas pridūrė, jog dėl „spontaniškai pavartotų išsireiškimų galėjo kilti nesusipratimų“.
V.Reding „nenorėjo nubrėžti jokių paralelių tarp to, kad vyko per Antrąjį pasaulinį karą ir dabarties“, pridūrė jis.
ES prezidentas Hermanas Van Rompuy sušaukė šį viršūnių susitikimą, siekiant aptarti, kaip Bendrija bendrauja ir kokių strateginių tikslų siekia su kai kuriomis šalimis, tokiomis kaip JAV arba Kinija. Per darbinius pietus H.Van Rompuy taip pat informuos lyderius apie ekonomikos valdymo grupės padarytą pažangą.
ES prezidentas sakė, kad blokas, kurio bendrasis vidaus produktas (BVP) sudaro 22 proc. pasaulio ekonomikos, „smūgiuoja silpniau nei leidžia jo svoris“. H.Van Rompuy taip pat paragino lyderius pasitarti, kaip būtų galima suformuoti vieningą užsienio politikos kryptį ir „veiksmingai ją pateikti“.
Artimiausiomis savaitėmis ES dalyvaus svarbiuose susitikimuose su Azijos šalimis, tarp jų kylančiomis pasaulio ekonomikos milžinėmis Kinija ir Vokietija.
Bendrijos ambicijos patyrė smūgį trečiadienį, kai Jungtinės Tautos (JT) balsuodamos atmetė H.Van Rompuy ir ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ašton) siekį kalbėti viso bloko vardu kitą savaitę prasidėsiančioje 65–oje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje.
C.Ashton nesureikšmino šio balsavimo, vadindama jį „procedūriniu klausimu“, tačiau šis faktas pabrėžė, jog Europai nebus lengva pasiųsti vieningą žinią pasauliui.
Tikimasi, kad Bendrijos ministrai per šį viršūnių susitikimą svarstys pasiūlymą ES šalims netaikyti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nustatytų muitų Pakistano tekstilės gaminiams, tokiu būdu padedant smarkių potvynių nusiaubtai šaliai. Toks sprendimas Pakistanui per metus leistų sutaupyti 230–300 mln. eurų.
Liepos pabaigoje Pakistano šiaurės vakarus nuniokojo smarkios musoninės liūtys ir potvyniai, kurių banga vėliau nuslinko į pietus. Dėl stichijos iš viso žuvo daugiau nei 1 700 žmonių, o vienaip ar kitaip nukentėjo 17 mln. gyventojų.
ES lyderiai taip pat pareiškė pasirašysiantys milijardų dolerių vertės laisvosios prekybos sutartį su Pietų Korėja, kurią anksčiau blokavo Italija, nuogąstaujanti dėl galimo poveikio savo automobilių pramonei.
