„Aš tikiuosi, kad rusų ir estų tautoms reikės gyventi vienai šalia kitos dar tūkstančius metų. Santykius reikia kurti. Atsiradusius nesusipratimus reikia išspręsti“, – sakė T.H.Ilvesas interviu, kurį penktadienį išspausdino „Nezavisimaja gazeta“.
Į klausimą, ar ketina jis apsilankyti Maskvoje gegužės 9-ąją, kai ten bus švenčiama Pergalės diena, Estijos prezidentas atsakė: „Jeigu bus kvietimas – be abejo“.
Jis pažymėjo, jog pastaruoju laiku „gerokai sumažėjo neigiamų signalų abiejų šalių santykiuose“.
Suvereni valstybė pati sprendžia, kur joje turi kas nors būti. Tai mūsų vidaus klausimas, – sakė Estijos vadovas, kalbėdamas apie Bronzinio kareivio paminklo iškeldinimą iš Talino centro.„Aš manau abi šalys pasiėmė laiko atsikvėpti. Pažvelkite, kokių rimtų problemų yra šiandien pasaulyje, už Estijos ar Rusijos ribų. Ir jeigu mes norime bendradarbiauti, spręsdami rimtus ir realius uždavinius, neverta kreipti dėmesio į smulkius nesutarimus“, – mano T.H.Ilvesas.
„Geriau daryti vieni kitiems nuolaidų nei kivirčytis. Didžiausios grėsmės, didžiausios pastangos, svarbiausi mūsų valstybių sprendimai – kitomis kryptimis. Esu tikras, kad Estijos noras turėti gerus santykius su savo kaimynais yra visiškai nuoširdus ir svarbus mums“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie pranešamą rusų diskriminavimą Estijoje ir sunkumus gauti pilietybę prezidentas sakė: „Pažvelkite, kas gi yra būdinga: rusai nevažiuoja į Rusiją. Jie arba pasilieka čia, ir tuo pasakoma labai daug, arba važiuoja dirbti į Europą. Kaip, beje, ir estai. O Estijos pilietybės įstatymas kur kas liberalesnis nei daugelyje demokratinių šalių, kur tapti piliečiu kur kas sudėtingiau. Kalbos mokėjimo ir šalies istorijos egzaminas laikomas visur.“
„Dešimtojo dešimtmečio pradžioje maždaug šimtas tūkstančių žmonių gavo Estijos pilietybę pagal „Piliečių komiteto korteles“. Tai buvo žmonės, kurie dar iki SSRS žlugimo pareiškė norą būti nepriklausomos Estijos Respublikos piliečiais. Taigi žmonės, kurie norėjo tapti piliečiais ne iš savanaudiškų paskatų, o pagal įsitikinimus, visi tapo piliečiais. Kas norėjo. Iš jų nebuvo reikalaujama nei kalbos mokėjimo, nei sėslumo cenzo, nieko“, – pažymėjo T.H.Ilvesas.
Dėl Bronzinio kareivio paminklo iškeldinimo iš Talino centro jis sakė: „Pirma, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į tą pagarbą, tą etikos ir teisės normų laikymąsi, perkeliant monumentą ir perlaidojant žuvusius karius. Kai Bronzinis kareivis buvo pastatytas kapinių garbingoje vietoje, aukščiausi Estijos Respublikos asmenys padėjo prie jo gėlių ir pagerbė atminimą. Šitai irgi kai ką sako“.
„Antra, suvereni valstybė pati sprendžia, kur joje turi kas nors būti. Tai mūsų vidaus klausimas. Trečia, kad ir kaip liūdna, maždaug nuo 2006 metų šis paminklas Talino centre buvo tapęs provokacijų vieta – čia buvo atnešama raudonų vėliavų, Stalino portretų, buvo sakomos kalbos apie sovietinės imperijos didingumą. Buvo estus įžeidžiamo didžiarusiško šovinizmo atvejų“, – pridūrė jis.
Estijos vadovas mano, kad dėl Maskvos ir Talino santykių paaštrėjimo kaltos abi šalys. „Abiejose šalyse atsiras veikėjų, kurie griežtais žodžiais apie kaimynus nori susirinkti taškų savo šalyje. Antra vertus, visada kas nors duos atsaką į tai. Žinoma, Estija taip pat ne visada viską darė teisingai“, – sakė jis.
T.H.Ilvesas taip pat pranešė, kalbėdamas apie savo požiūrį į Rusiją: „Pradėsime nuo to, kad mano močiutė buvo peterburgietė. Mano mėgstamiausias rašytojas – Nabokovas“.
