Šimtai policininkų stengėsi užtikrinti tvarką per naujas demonstracijas, surengtas praėjus savaitei po to, kai Graikijos parlamentas priėmė naujas taupymo priemones, išprovokuodamas neramumus, per kuriuos riaušininkų gaujos sostinėje padegė dešimtis pastatų.
Sekmadienį jaunuoliai svaidė akmenis ir butelius be leido fejerverkų raketas į policininkus, saugančius parlamento pastatą. Pareigūnai atsakė leisdami ašarines dujas.
Policija anksčiau suėmė 60 protestuotojų ir uždarė tris metropoliteno stotis Atėnų centre, o dėl šių priemonių piktinosi protestų organizatoriai, vadindami jas sąmoningu trukdymu reikšti savo nuomonę.
Tuo tarpu Graikijos premjeras Lukas Papadimas išvyko į Briuselį dalyvauti derybose su pareigūnais prieš pirmadienį vyksiantį svarbų euro zonos ministrų susitikimą, pranešė jo biuras.
Vienas Europos Sąjungos (ES) šaltinis sakė AFP, kad L.Papademos taip pat dalyvaus euro zonos susitikime; taip pat tikėtinas jos susitikimas su tarptautinių finansų atstovais.
„Gali prireikti finalinio susitikimo tarp Graikijos vyriausybės ir Tarptautinio finansų instituto (IIF)“, – sakė vienas Finansų ministerijos šaltinis, turėdamas omenyje bankų lobistų organizaciją, kuri vadovavo kelias savaites vykusioms deryboms dėl didžiulės Graikijos skolų dalies nurašymo.
„Vyksta daug lygiagrečių ir kritiškai svarbių konsultacijų įvairiais lygmenimis su Europos institucijomis, TVF ir ES narėmis, tad prašoma nedelsiamo apsikeitimo informacija“, – pridūrė ministerijos šaltinis.
Apie 1 500 žmonių dalyvavo mitinge, kurį organizavo Graikijos privataus ir viešojo sektoriaus profsąjungos, o dar apie 2 000 dalyvių susirinko į kitą protesto akciją, surengtą radikalių kairiųjų partijų, per kurią buvo raginama pradėti „sukilimą“ prieš vyriausybę.
„Ateisime kasdien, jeigu reikės, – sakė apie 40 metų vaistinės pardavėja Ksenija Amarikulu. – Jie tenai (parlamente) turėtų žinoti, kad mes nesutiksime su jokiomis priemonėmis, kurios mus dar labiau nugramzdintų.“
„Kodėl turėtume būti baudžiami už kažką, ko nepadarėme? Aš užsidirbu sau algą – patikėkit; nežinau, ar mūsų politikai uždirba bent centą“, – piktinosi ji.
Sekmadienį jaunuoliai svaidė akmenis ir butelius be leido fejerverkų raketas į policininkus, saugančius parlamento pastatą.
Panašūs protestai vyko Graikijos antrajame didžiausiame Salonikų mieste.
Nepaisant tarptautinių kreditorių reikalavimu įvestų griežtų taupymo priemonių, turinčių padėti Graikijai išvengti bankroto, vienos apklausos rezultatai rodo, kad 76 proc. graikų palaiko savo šalies europines perspektyvas ir nenorėtų, kad ji atsisakytų euro.
Tačiau tas pats tyrimas parodė, jog beveik 82 proc. graikų dėl savo šalies ekonomikos problemų kaltina vyriausybę.
Tarp naujausių vyriausybės priimtų taupymo priemonių – sprendimas minimalų darbo užmokestį sumažinti 22 proc., o didesnės nei 1 300 eurų (apie 4 500 litų) pensijos bus sumažintos 12 proc., tokiu būdu dar labiau padidinant ekonominius sunkumus eiliniams graikams.
Profsąjungos atmeta „nepriimtinus reikalavimus“, iškeltus ES ir TVF, sakydamos, jog jie pažaidžia darbuotojų teises ir kolektyvines darbo sutartis.
Tačiau ES teisingumo komisarė Viviane Reding pareikė, kad Graikijai derėtų sutelkti pastangas į mėginimą išbristi iš ekonomikos krizės.
„Linkiu graikams labiau susitelkti į savo valstybės atstatymą, užuot kaltinus atpirkimo ožius už Graikijos ribų dėl savo sunkumų“, – V.Reding, kuri taip pat yra Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja, sakė Austrijos dienraščiui „Kurier“.
Naujausios Graikijos taupymo priemonės turėtų padėti atgaivinti įstrigusią šalies ekonomiką, prislėgtą 350 mlrd. eurų skolos kalno, didinant graikų įmonių patrauklumą investuotojams ir mažinant šešėlinę ekonomiką.
