Vietos gyventojai Europos kvartalą paprastai vadina administracine zona be sielos, tarnautojų getu arba sociaekonominiu apartheidu, o eurokratus – atitrūkusiais nuo tikrovės žmonėmis. Retas kuris užsienietis susidraugauja su belgu.
„Europiečiais“ nesižavi ir vietos gyventojai. Anot jų, ES institucijų tarnautojai gyvena tarsi paraleliniame pasaulyje: jie turi savo ritualus, vaikų mokyklas ir net pažinčių tinklalapius. Dažnas eurokratas, visą gyvenimą praleidęs Belgijos sostinėje, net nesivargina išmokti vietos kalbos.
„Lietuvos žinios“ rašo, kad Briuselio gyventojai jaučiasi lyg būtų palikti už Europos projekto ribų – kai jis buvo kuriamas, su jais niekas nesikonsultavo. Anot belgų architektų, Europos kvartalo kūrimas buvo stichiškas ir neapgalvotas. Vietiniai verslininkai taip pat kalba apie „kitoniškus“ eurokratų poreikius. „Kai čia įsikūrėme, manėme, kad pritrauksime įvairiausių klientų, ne tik vietinių, kurie labiausiai mėgsta parduotuves miesto centre. Manėme, kad aukštos kultūros Europos valdininkai pirks daugybę knygų, bet ne. Knygas dažniausiai perka vietiniai“, – pasakojo knygyno savininkė, užsiimanti verslu rajone, kur įsikūrusios ES institucijos.
Vietos gyventojų manymu, Europos institucijos Briuselyje užkėlė nekilnojamojo turto ir kitų paslaugų kainas. „Paprastiems Briuselio gyventojams nuomos kainos yra labai didelės, maistas taip pat pernelyg brangus, todėl aš apsipirkinėju kitame rajone“, – sakė 23 metus Europos kvartale gyvenanti belgė Belgin.
Briuselyje pagaminama penktadalis visos šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau nedarbas siekia 20 proc., o vienas iš keturių gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Vietos gyventojai negauna jokios naudos ir jokių privilegijų iš to, kad jų krašte įsikūrusios Europos institucijos.
