„Sunku suprasti situaciją, kad vizų geležinė uždanga uždaroma dabar jau iš kitos nei per Šaltojo karo epochą pusės“, – rašo jis straipsnyje „Viena visiems“, išspausdintame žurnale „Itogi“ pirmadienį.
„Galiausiai nuo Europos visuomenių tarpusavio integracijos, daugybės nevaržomų ryšių tarp žmonių priklauso tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, o saugumą, kaip žinoma, galima užtikrinti tik pasitikint vienas kitu“, – mano ministras.
Drauge S.Lavrovas mano, kad Europos valstybėms būtina sukurti naują kolektyvinio saugumo sistemą, ir humanitariniu tokios sistemos pagrindu turi tapti Europos Taryba.
„Vykstant globalizacijos procesams ir iškylant su jais susijusiems naujiems iššūkiams pati saugumo sąvoka kokybiškai pasikeitė. Turimos omenyje jau nebe priešiškos valstybės, prieš kurias reikia sudaryti ankstesnio pavyzdžio koalicijas. Esant naujiems iššūkiams ir grėsmėms pasireiškia tarpvalstybiniai reiškiniai, kuriems pasipriešinti galima tik kolektyvinėmis, solidariomis visų valstybių pastangomis kuo plačiau bendradarbiaujant tarptautiniu mastu“, – rašo straipsnio autorius.Be oficialių anglų ir prancūzų kalbų, būtina aktyviau vartoti kitų valstybių kalbas, tarp jų rusų kalbą.
„Esant šioms aplinkybėms mes ir nagrinėjame Europos Tarybos galimybes būti naujos Europos saugumo sistemos humanitarine atrama. Itin svarbus Tarybos uždavinys – tapti Europos problemos kompleksinio sprendimo organiška dalimi“, – pažymi ministras.
Pasak S.Lavrovo, Rusija suinteresuota stiprinti Europos Tarybos ir jos Parlamentinės Asamblėjos vaidmenį sprendžiant bendrus Europos uždavinius ir remia organizacijos reformų projektą, kurį pateikė jos generalinis sekretorius Thorbjoernas Jaglandas.
„Nepriimtini siūlymai susiaurinti Europos Tarybos mandatą ir kompetencijas ir juo labiau mėginimai paversti ją pagalbine kitų Europos struktūrų institucija. Strasbūro organizacija turi būti svarbiausia Europos įstatymų leidėja tiesiogine šio žodžio prasme“, – pabrėžia straipsnio autorius.
Tuo pat metu S.Lavrovas mano, kad ET darbe, be oficialių anglų ir prancūzų kalbų, būtina aktyviau vartoti kitų valstybių kalbas, tarp jų rusų kalbą.
