Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Europa ruošiasi daugiau paskolinti Graikijai, prasidedant deryboms dėl euro zonos skolų krizės

Protestuotojai prie Graikijos parlamento
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Protestuotojai prie Graikijos parlamento
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Euro zonos finansų ministrai penktadienį tikriausiai pasirašys sutartį dėl naujos milijardų eurų paskolos Graikijai, tarptautinei bendruomenei reikalaujant užtikrinti, kad šio bloko skolų krizė nevirstų pasauline recesija.

Sprendimas dėl naujų paskolų turėtų būti priimtas Briuselyje 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku, po praeitą naktį vykusios vaizdo konferencijos tarp JAV prezidento Baracko Obamos, Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono ir pagrindinio euro zonos dueto – Vokietijos kanclerės Angelos Merkel bei Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy.

Dideli Paryžiaus ir Berlyno nesutarimai mažina viltis, kad Europos skolų krizė bus greitai išspręsta, nors Baltieji rūmai pareiškė, kad A.Merkel ir N.Sarkozy „visiškai supranta euro zonos problemų svarbą“ ir „uoliai dirba“, kurdami „politiškai tvarų“ sprendinį.

Abiejų ekonomiškai pajėgiausių Europos Sąjungos (ES) valstybių nuomonių skirtumai sunkina pastangas neleisti euro zonos skolų krizės padariniams išsiplėsti visame pasaulyje.

Tikimasi, kad ilgalaikis sprendinys bus rastas per sekmadienį vyksiantį viršūnių susitikimą, tačiau netikėtai buvo paskelbta, kad ateinantį trečiadienį bus surengtas kitas viršūnių susitikimas.

Leidimas išmokėti Graikijai suteiktos paskolos eilinę dalį taps pirmuoju konkrečiu rezultatu per šį derybų maratoną, kurį vainikuos viršūnių susitikimai sekmadienį ir trečiadienį. Tikimasi, kad per šiuos pasitarimus lyderiai priims ryžtingų sprendimų.

8 mlrd. eurų Graikijai suteiktos paskolos dalis buvo įšaldyta pastaruosius du mėnesius, kol ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) auditoriai sprendė, ar Atėnai tinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Taip pat sprendžiama, kokią dalį iš Graikijos 350 mlrd. skolos būtų galima nurašyti, nesukeliant finansinio chaoso.

Kelias ateinančias dienas ES finansų ir užsienio reikalų ministrai bei premjerai tarsis dėl galimybių sustiprinti Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF), kuris galėtų padėti gelbėti ne vien Graikiją, bet ir Italiją – trečiąją didžiausią euro zonos ekonomiką.

Pasak aukštų ES pareigūnų, Roma taip pat yra spaudžiama pateikti labiau subalansuotą biudžetą ir reformų planus.

Baltieji rūmai nurodė, kad Britanija, Prancūzija, Vokietija ir JAV toliau glaudžiai konsultuosis, artėjant Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimui, kuris vyks Kanuose lapkričio pradžioje.

„Padarėme didžiulę pažangą, bet to nepakanka, kad priimtume galutinius sprendimus penktadienį, – sakė A.Merkel atstovas spaudai Steffenas Seibertas. – Dalyvausime pasitarimuose sekmadienį, o sprendimus priimsime trečiadienį.“

Derybų procesas sulėtėjo, nes Vokietijoje visus sprendimus dėl finansinio gelbėjimo nuo šiol turi tvirtinti parlamentas. Šią sąlygą įstatymų leidėjai išsikovojo mainais į savo pritarimą naujausiems pokyčiams 440 mlrd. eurų EFSF.

ES taip pat nori per ateinančius dvejus metus rekapitalizuoti į sunkią padėtį patekusius bankus, pirmiausiai, jeigu įmanoma, naudojant vyriausybių biudžeto lėšas.

Vokietijos antrojo didžiausio banko vadovas penktadienį perspėjo, kad euro zonos lyderių viltys, kad privatūs investuotojai „savanoriškai“ nurašys dalį Graikijos skolų, tikriausiai yra menkai pagrįstos.

„Turi tapti aiškus, kad valstybės turi tik du pasirinkimus: arba jos grąžina savo skolas kaip sutarta, arba skelbia nemokumą su visomis sunkiomis pasekmėmis“, – „Commmerzbank“ vadovas Martinas Blessingas sakė dienraščiui „Bild“.

Paklaustas, ar bankai savanoriškai prisidėtų sprendžiant šią krizę, jis atsakė: „Kaip suprantu, tai neįvyks savanoriškai – tik jeigu Graikija pasiskelbs esanti nemoki.“

Labiausiai pažeidžiami yra Prancūzijos bankai, todėl Paryžius nori sustiprinti EFSF, kad būtų galima panaudoti Europos centrinio banko (ECB) lėšas spragoms skolintojų balansuose užkamšyti.

Kita vertus, Vokietija griežtai nusistačiusi prieš tokią galimybę, o ES ekonomikos reikalų komisaras Olli Rehnas pripažino, kad „tiesioginis ryšys tarp Europos centrinio banko ir EFSF refinansavimo gali būti sudėtingas“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min