Šis žingsnis atkartoja pernai Europos Parlamento priimtą panašų sprendimą, nors Europos Sąjungos (ES) šalys ėmėsi didelio masto diržų veržimo priemonių.
Įgyvendinus Europos Parlamento Biudžeto komiteto ketvirtadienį priimtą sprendimą, bendras Parlamento biudžetas šiemet padidės beveik 13,25 mln. eurų (45,75 mln. litų).
Išlaidų didinimui pritarė Socialistų ir centro dešinioji Europos liaudies partijos frakcija, tačiau kitos tvirtino, kad šis sprendimas nepagrįstas.
Vokietijos Žaliųjų partijos deleguota europarlamentarė Helga Trupel sakė, kad šiuo žingsniu ES įstatymų leidėjai pademonstravo esantys „aiškiai atitrūkę nuo fiskalinės tikrovės, ir pasiuntė visiškai klaidingą signalą“ Bendrijos piliečiams.
Portugalijos kraštutinių kairiųjų pažiūrų deputatas Miguelis Portasas pareiškė, kad Biudžeto komiteto sprendimas bus „klaidingai suprastas“.
Tuo tarpu šio žingsnio šalininkai sakė, kad papildomi pinigai leis jiems nusamdyti daugiau padėjėjų. Jų teigimu, tai būtina, nes europarlamentarų darbo krūvis padidėjo nuo 2009 metų gruodžio 1 dienos, kai įsigaliojo Lisabonos sutarčiai.
„Negalėsiu atlikti politinio arba priežiūros darbo, kurį turiu padaryti, jeigu neturėsiu daugiau darbuotojų“, – sakė Vokietijos centro dešiniojo sparno deputatė Ingeborg Grassle.
Kiekvienam Europos Parlamento nariui kas mėnesį mokama 7 956,87 euro (27 473 litai), neatskaičius mokesčių. Dar 300 eurų (1 036 litu) jiems priskaičiuojama už kiekvieną dieną, kai įstatymų leidėjai užsiregistruoja per sesijas Briuselyje arba Strasbūre.
Be to, kas mėnesį kiekvienam iš jų skiriama 19 709 eurai (68 051 litą) išlaikyti padėjėjams ir kitoms biuro išlaidoms, o pagal ketvirtadienį priimtą sprendimą ši suma bus dar padidinta.
