Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Europos valdžios svertai – į technokratų rankas

ES vėliava
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / ES vėliava
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Europai siekiant suvaldyti skolų krizę, valdžios svertai vis dažniau perduodami profesionalams, o rinkėjai balsuoja už partijas, žadančias būtinas reformas.

„Ita­li­jai rei­kia re­for­mų, o ne rin­ki­mų” – tai Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) pre­zi­den­to Her­ma­no van Rom­puy žo­džiai iš ofi­cia­lios jo kal­bos, nu­skam­bė­ju­sios lap­kri­čio vi­du­ry­je Eu­ro­pos uni­ver­si­te­to ins­ti­tu­te Flo­ren­ci­jo­je.

Ita­li­jos Se­na­tas jau bu­vo pa­tvir­ti­nęs re­for­mų pa­ke­tą, ta­čiau da­lis S.Ber­lus­co­nio val­dan­čio­sios par­ti­jos ir jos ko­a­li­ci­jos są­jun­gi­nin­kė Šiau­rės ly­ga pa­siū­lė ge­riau su­reng­ti ne­ei­li­nius rin­ki­mus, nei leis­ti tech­no­kratų vy­riau­sy­bei do­ro­tis su kri­ze. At­ro­do, kad po­pu­liz­mas da­lį Pie­tų Eu­ro­pos įklam­pi­no į sko­lų kri­zę, ku­ri gra­si­na net vi­sos ES zo­nos su­by­rė­ji­mu, to­dėl Grai­ki­jo­je ir Ita­li­jo­je po­li­ti­kai grie­bė­si pas­ku­ti­nio šiau­do – pro­fe­sio­na­lų pa­gal­bos.

Iš­skir­ti­nės ap­lin­ky­bės ra­gi­na veik­ti grei­tai ir vie­nin­gai. Ne­be­svar­bu, už ką bal­suo­si, ar už kai­rę, ar už de­ši­nę, vis tiek „gau­si tau­py­mą“. Ar iš tik­rų­jų tech­no­kratai, kaip tik­ri pro­fe­sio­na­lai, su­tvar­kys vy­riau­sy­bių sko­las, o kri­zei pa­si­bai­gus vėl už­leis vie­tą po­li­ti­kams? Bet ar tik­rai taip bus? Pa­sau­lio spau­da ko­men­tuo­ja, kad šian­dien vi­sų par­ti­jų po­pu­lia­riau­siu rin­ki­mų šū­kiu ta­po tau­py­mas ir ne­be­li­ko par­ti­jų, siū­lan­čių al­ter­na­ty­vą tech­no­kratinėms an­ti­kri­zi­nėms prie­mo­nėms.

Is­pa­ni­ja ne­nu­ra­mi­no rin­kų

Sek­ma­die­nį Is­pa­ni­ja ta­rė sa­vo žo­dį par­la­men­to rin­ki­muo­se ir, ati­da­vu­si 45 proc. bal­sų už cen­tro de­ši­nės Liau­dies par­ti­ją (PP), nič­nie­ko ne­nu­ste­bi­no. Kon­ser­va­ty­vių pa­žiū­rų Mad­ri­do dien­raš­tis El Mundo ra­šo, kad PP ly­de­riui Ma­ria­no Ra­joy yra duo­ta be­pre­ce­den­tė ga­lia, ko­kios ne­tu­rė­jo nie­kas per vi­są de­mo­kra­tiškos Is­pa­ni­jos is­to­ri­ją. PP ga­vo ne tik 186 vie­tas Že­muo­siuo­se par­la­men­to rū­muo­se, bet ir nuo šiol val­dys be­veik vi­sus au­to­no­mi­nius re­gio­nus bei dau­gu­mą vie­tos sa­vi­val­dy­bių. Ki­to­mis są­ly­go­mis to­kia ga­lios kon­cen­tra­ci­ja bū­tų lai­ko­ma pa­vo­jin­ga, ta­čiau per da­bar­ti­nę kri­zę vy­riau­sy­bei tu­ri bū­ti at­riš­tos ran­kos im­tis svar­bių spren­di­mų, ma­no El Mundo. PP ly­de­ris pri­va­lės im­tis ne­po­pu­lia­rių prie­mo­nių ir vi­są lai­ką ne­pa­mirš­ti, kad jo po­li­ti­nis ka­pi­ta­las iš­ga­ruos kaip dū­mas dėl skau­džių re­for­mų. So­cia­lis­tų par­ti­ja (PSOE) rin­ki­muo­se bu­vo skau­džiai nu­baus­ta, o jos po­pu­lia­ru­mas šiuo me­tu yra re­kor­diš­kai že­mas. Tai aki­vaiz­dus at­sa­kas į pras­tą José Lui­so Rodrigu­e­zo Za­pa­te­ro val­dy­mą eko­no­mi­nio sun­kme­čio lai­ko­tar­piu. Aukš­tas rin­kė­jų ak­ty­vu­mas (rin­ki­muo­se da­ly­va­vo net 71 proc. rin­ki­mų tei­sę tu­rin­čių pi­lie­čių) vi­suo­ti­nio nu­si­vy­li­mo po­li­ti­kais ir ins­ti­tu­ci­jo­mis lai­ko­tar­piu ro­do, kad žmo­nės dar ti­ki de­mo­kra­tija ir ne­ga­lės skųs­tis, kad yra ne­at­sto­vau­ja­mi.

Wall Street Journal in­ter­ne­to por­ta­las ko­men­tuo­ja, kad len­kai, nors ir nie­kie­no ne­ver­čia­mi, pa­tys ima­si verž­tis dir­žus ir so­li­da­ri­zuo­tis su kri­zės kre­čia­ma Eu­ro­pa. Pra­ėju­sį penk­ta­die­nį Len­ki­jos mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Do­nal­das Tus­kas ga­vo par­la­men­to pa­lai­ky­mą im­tis prie­mo­nių, kad Len­ki­ja iš­lik­tų kon­ku­ren­cin­ga re­for­muo­jant pen­si­jų sis­te­mą ir ke­liant mo­kes­čius. Nors ti­ki­ma­si, kad me­tų pa­bai­go­je Len­ki­jos vie­šo­ji sko­la sieks apie 54 proc. ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to (ku­ris yra daug ma­žes­nis nei ES vi­dur­kis), ta­čiau D.Tus­kas sie­kia aiš­kiai pa­ro­dy­ti sa­vo ke­ti­ni­mus ri­bo­ti vals­ty­bės iš­lai­das. Prem­je­ras pa­tvir­ti­no sa­vo žo­džius, kad, jei tik­rai pri­si­reiks, de­rė­sis net su Va­ti­ka­nu, jog ka­ta­li­kų ku­ni­gai bū­tų įjung­ti į ben­drą pen­si­jų sis­te­mą. Pa­sak D.Tus­ko, jei Len­ki­ja su­ge­bės su­tvir­tin­ti sa­vo fi­nan­si­nę pa­dė­tį, tai pa­di­din­tų ša­lies di­plo­ma­ti­nį svo­rį ES. Tai leis Len­ki­jai „vie­toj bu­vi­mo tik val­gia­raš­čiu pa­ga­liau at­si­sės­ti prie ES sta­lo”. 

Pa­gun­da ieš­ko­ti kal­tų

Tuo me­tu, kai pra­ėju­sį ket­vir­ta­die­nį Ita­li­jos Se­na­tas pri­saik­di­no nau­ją mi­nist­rą pir­mi­nin­ką Ma­rio Mon­ti ir jo eks­per­ti­nį ka­bi­ne­tą, ko­men­tuo­ja Tu­ri­no li­be­ra­lių pa­žiū­rų dien­raš­tis La Stampa, tūks­tan­čiai de­monst­ran­tų iš­ėjo į gat­ves reikš­da­mi ne­pa­si­ten­ki­ni­mą „ban­ki­nin­kų vy­riau­sy­be“. Ta­čiau, anot dien­raš­čio, kri­ti­ka čia yra vi­sai ne vie­toj, nes, kai ty­ko di­de­lis pa­vo­jus, ky­la pa­gun­da ieš­ko­ti kal­tų. Dar vi­sai ne­se­niai dau­gu­ma ap­žval­gi­nin­kų de­mo­ni­za­vo po­li­ti­kų kas­tą ir ban­dė jai pri­kli­juo­ti kal­tų­jų eti­ke­tę. Da­bar, pa­si­ro­do, pro­tes­tai jau nu­kreip­ti prieš vi­są eli­tą. Tai tik­rai tu­rė­tų pa­guos­ti po­li­ti­kus, nes, pa­si­da­li­jus siel­var­tu, jis per­pus su­ma­žė­ja. Svar­bu pa­brėž­ti, kad Ita­li­jos ban­kų ne­rei­kė­tų la­bai smerk­ti, o Cen­tri­nis ban­kas iš vi­so nie­kuo ne­nu­si­dė­jo. Net­gi at­virkš­čiai, jis sten­gė­si su­tram­dy­ti di­dė­jan­čią Ita­li­jos sko­lą. Bet koks skir­tu­mas, jei svar­biau­sias tiks­las – tie­siog kaž­ką už­si­pul­ti ir ap­kal­tin­ti? Ar tik už nau­jų de­monst­ra­ci­jų ne­sty­ro Šiau­rės ly­gos, ku­ri ne­ti­kė­tai at­si­dū­rė opo­zi­ci­jo­je, au­sys? Ra­di­ka­li de­ši­nė taip pat yra su­in­te­re­suo­ta kurs­ty­ti vi­suo­me­nės ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, nes jai rei­kia su­si­kur­ti nau­ją prie­šą, kai ak­ty­vio­jo­je po­li­ti­ko­je ne­be­li­ko Sil­vio Ber­lus­co­ni.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min