Antradienį agentūros šaltiniai patvirtino, kad kosminės stoties nukreipti į Marsą nepavyks, ji neišvengimai nukris į Žemę.
„Būkime realistai. Jei taip ilgai nepavyko užmegzti ryšio su „Fobos-Grunt“, tai galimybių įvykdyti misiją iki galo nebeliko“, – „Ria Novosti“ sakė agentūros „Roskosmos“ vadovas Vitalijus Davydovas.
Dar visai neseniai keletas ekspertų ramino, kad ryšiui su stotimi užmegzti dar liko trys savaitės. Antradienį, lapkričio 22 d., „Roskosmos“ atstovai per spaudos konferenciją sakė, kad vadinamasis „astronominis langas“ (laikotarpis, per kurį galima gelbėti kosminį zondą ir nukreipti jį į Marsą) bus atviras iki mėnesio galo. Kita palanki astronominė situacija susiklostys tik po dvejų metų. Bet aplink Žemę besisukantis zondas tiek laukti negalės.
Didžiausia tikimybė, kad jau kitų metų pradžioje kosminės stoties likučiai nukris į Žemę. Į apatinius atmosferos sluoksnius zondas turėtų įskrieti jau šią savaitę, o po Kalėdų kosminė stotis gali pradėti grėsmingai artėti prie Žemės paviršiaus.
Kita palanki astronominė situacija susiklostys tik po dvejų metų.
Tačiau nei dėl tikslios datos, nei dėl zondo keliamo pavojaus mūsų planetai specialistai nesutaria. Kai kurie tvirtina, kad atmosferoje nuo trinties „Fobos-Grunt“ sudegs ir planetos paviršiaus nepasieks. Bet daugiau specialistų linkę manyti, kad su kosminėmis nuolaužomis vis dėlto teks susidurti.
„Pati kosminės stoties kapsulė tikrai nukris į Žemę. Bet galimybė, kad ji gali pataikyti į kokį nors svarbų objektą, yra minimali. Vienokia grėsmė, jei kosmose įvyktų sprogimas – juk kuro bakuose yra sočiai. Visai kitoks scenarijus galimas, jei laivas nesprogs, o tik pradės plyšti į atskiras dalis“, – sakė „Roskosmos“ atstovai.
Svarbu tai, kad visi ligšioliniai spėliojimai, kur galėtų nukristi „Fobos-Grunt“, yra nieko verti. Tikslią kritimo zoną bus galima nustatyti tik likus 12 val. iki kontakto su Žemės paviršiumi. Daug ką lems Saulės aktyvumas ir vyraujantys vėjai.
Šiuo metu, kaip pažymi „Roskosmos“ atstovai, kosminis zondas elgiasi labai keistai. Jis neprognozuojamai keičia skrydžio aukštį ir orbitą.
„Apgailestaujame, kad nepavyksta gauti telemetrinės informacijos iš aparato, todėl negalime atsakyti į daugelį klausimų“, – sakė Vitalijus Davydovas.
Šiuo metu kosminis zondas elgiasi labai keistai.
Viena iš versijų, kad aparato valdymo sistema dirba, bet netiksliai. Kita versija, kad keliamąją galią suteikia saulės baterijų akumuliuojama energija. Jei tai būtų tiesa ir zondas nežemėtų, saugioje orbitoje jį pavyktų išlaikyti iki 2012 metų kovo.
Po nesėkmingo stoties „Mars – 96“ skrydžio, „Fobos-Grunt“ yra pirmasis Rusijos Marso užkariavimo projektas po 15-os metų pertraukos. Dabar visai Rusijos kosminei „raudonosios planetos“ įsisavinimo ir tyrimų programai kiltų pavojus. Gali būti, kad Rusija apsispręs verčiau jau skristi į Mėnulį.
Neatmetama, kad Rusija jungsis prie bendros Europos kosmoso agentūros ir NASA kosminės programos „ExoMars“. Ši programa numato 2016 metais paleisti į kosmosą aparatą, rinksiantį informaciją apie metano kiekį Marse. 2018 m. į raudonąją planetą planuojama siųsti marsaeigius.
Anot „Roskosmos“ atstovų, šios šalies kosminė programa numato tokius žingsnius: 2020 m. skrydžių į Mėnulį pradžia, 2030 m. – tyrimo bazių sukūrimas, o pilotuojamų skrydžių į Marsą pradžia – 2040 m.
Tiesa, kaip pranešta trečiadienį, viena iš Europos kosmoso agentūros (ESA) radijo stočių Australijoje radijo ryšiu susisiekė su zondu. Tačiau jokių telemetrinių duomenų gauti, deja, nepavyko.
Anksčiau buvo skelbta, kad kelios Australijos ir Pietų Amerikos stotys paskutinį kartą bandys atstatyti radijo ryšį.
Papildyta 0.15 val. „Ria Novosti“ išplatino optimistinę informaciją. ESA radijo stotis Australijoje, Perte, vėl užmezgė ryšį su „Fobos-Grunt“. Šį kartą gauta ir duomenų, kurie konkrečiai neįvardyti. Tačiau patvirtinta, kad tai – telemetrinė informacija.
Kontaktas su zondu truko šešias minutes. Ir nors ryšys buvo kokybiškas, informacijos gauta labai nedaug.
Tačiau kosmonautikos ekspertai vis tiek džiūgauja, nes pirmą kartą po lapkričio 9-osios starto pavyko nusiųsti komandą į stotį ir gauti „atsakymą“.
Gauti duomenys bus šifruojami iki ketvirtadienio ir tuomet bus sprendžiama, ką daryti toliau.
