„Visa tai išliks (ilgam); juo greičiau tai priimsime, juo greičiau galėsime veiksmingai ir vieningai reaguoti kaip europiečiai“, – F.Mogherini sakė po dvi dienas trukusio neformalaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo.
„Tai paveiks mus visus. Prieš kelis mėnesius tai vyko Italijoje, Graikijoje ir Maltoje. Dabar tai vyksta Vengrijoje, o ateityje gali ateiti eilė kitoms šalims narėms“, – pabrėžė ji.
Vokietija vadovauja raginantiems priimti daugiau žmonių, kurie bėga nuo karo ir sumaišties Artimuosiuose Rytuose bei Šiaurės Afrikoje.
Ši krizė atidengė aštrius nesutarimus 28 šalių bloke. Vokietija vadovauja raginantiems priimti daugiau žmonių, kurie bėga nuo karo ir sumaišties Artimuosiuose Rytuose bei Šiaurės Afrikoje.
Tačiau vėliau prie Bendrijos prisijungusios rytinės šalys, vadovaujamos Vengrijos, atvirai priešinasi Europos Komisijoms planams nustatyti privalomąsias kvotas ir nuolatinį priėmimo mechanizmą, sakydamos, kad tai tik paskatins daugiau migrantų rizikuoti gyvybėmis, kad pasiektų Europą.
Užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame vyko neformalios diskusijos, bet nebuvo priimta jokių sprendimų, nustelbė dramatiški įvykiai, kai tūkstančiai migrantų kelias dienas buvo apsiautę Budapešto pagrindinę traukinių stotį ir galiausiai buvo išvežti autobusais į Austriją, iš kur dauguma veikiausiai keliaus į Vokietiją.
Austrijos policija pranešė, kad iki šeštadienio ryto į šalį atvyko 4 tūkst. žmonių.
Austrijos užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurzas sakė, kad tų žmonių kančios ir žūtys yra „žadintuvo skambutis“ Europai spręsti didžiausią pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo.
Austrijos policija pranešė, kad iki šeštadienio ryto į šalį atvyko 4 tūkst. žmonių, bet skaičius tikriausiai padidės iki 10 000.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris sakė Austrijos ir Vengrijos susitarimas praleisti pabėgėlius per savo teritorijas neturėtų tapti precedentu.
„Pagalba šioje kritinėje situacijoje buvo susieta su primygtiniu raginimu nepaversti to (nusistovėjusia) praktika ateinančiomis dienomis“, – pažymėjo jis.
F.Mogherini sakė, kad šis klausimas yra ypač svarbus Europos Sąjungos ateičiai ir kad būtina prisiminti, jog kitos šalys daro daug daugiau – pavyzdžiui, Turkija yra priėmusi apie 2 mln. pabėgėlių, nors ES šalys neįstengė susitarti netgi dėl pirminio Europos Komisijos pasiūlymo perskirstyti 60 tūkst. atvykėlių.
Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris tikriausiai pateiks naujus pasiūlymus ateinančią savaitę savo metiniame pranešime. Prognozuojama, kad bus pasiūlyta pagal kvotų sistemą perskirstyti apie 120 tūkst. žmonių.
F.Mogherini sakė, kad ES turi pagaliau priimti sprendimų, kurie leistų spręsti problemą iš pagrindų, skatindama pastangas atkurti taiką Sirijoje ir Libijoje, taip pat bendradarbiauti su tranzito šalimis, kaip Nigeris.
Taip pat reikia pastangų įstrigusiam Artimųjų Rytų taikos procesui išjudinti, pažymėjo F.Mogherini, argumentuodama, kad neseniai sudaryta sutartis dėl Irano branduolinės programos parodė, jog netgi įsisenėjusios problemos galiausiai gali būti išspręstos.
