Baltarusijoje, kurią švedų ekonomistas Andersas Aslundas pavadino „sovietiniu pramogų parku“, praėjusį savaitgalį įvyko parlamento rinkimai. Pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį du opozicijos politikai buvo išrinkti į vadinamuosius Žemuosius rūmus.
Tai gali pasirodyti nereikšminga, tačiau kartu atskleidžia gilesnius pokyčius Baltarusijos viduje.
Pasikeitimų ženklai pasirodydavo visus šiuos metus.
Pavyzdžiui, gegužę į šią nuo pasaulio atskirtą šalį netikėtai atvyko žinomas JAV leidėjas Jonas Basilis Utley. Dar labiau netikėta, kad Minske jis susitiko maždaug su keturiasdešimt studentų, kuriems pristatė savo liberalios ekonomikos idėjas.
J.B.Utley oficialiai svečiavosi Minsko liberalų klube – idėjų kalvėje, kuri siekia laisvos rinkos reformų šalyje. Jis taip pat priklausė delegacijai, kuri susitiko su Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnais.
Iki šiol atrodė neįmanoma, kad Baltarusijos valstybės veikėjai susitiktų su Vakarų kovotojais už ekonomikos liberalizavimą. Tačiau ekonominė ir geopolitinė situacija, Rusijos agresija Ukrainoje, smarkiai sukrėtė Baltarusijos režimą.
Reformos, kurios dar visai neseniai atrodė tik tolima svajonė, šiandien gali virsti realybe.
Grėsmę kelia priklausomybė nuo Maskvos
Vadinamoji „paskutinė Europos diktatūra“ yra valdoma prezidento A.Lukašenkos, buvusio kolūkiečio, kuris viešai aiškina, kad yra vienintelis Baltarusijos parlamento narys, balsavęs prieš Sovietų Sąjungos sugriovimą.
Visą savo valdymo laikotarpį gudrus vadovas sugebėjo išlaikyti baltarusišką neosovietinę ekonomiką, išnaudodamas savo šalies strateginę padėtį ir laviruodamas tarp Rusijos bei Vakarų.
Minskas visuomet buvo ir kol kas tebėra palankus Maskvai.
Dar visai neseniai penktadalis Rusijos dujų eksporto ir du penktadaliai naftos eksporto į Europą ėjo per Baltarusiją. Šaliai buvo suteikta galimybė pasipelnyti iš naftos perdirbimo. Tuo pačiu metu Minskas pelnėsi ir iš prekybos su Europos Sąjunga bei Vakarų finansinių institucijų noro apsisaugoti nuo Rusijos dominavimo energetikos rinkoje.
Tačiau dabar Baltarusijos priklausomybė nuo Kremliaus tampa rimtu išbandymu, o senasis balansavimas darosi itin nesaugia strategija. Vakarų sankcijos Rusijai, naftos kainos ir karas Ukrainoje sukrėtė ekonomiką. Baltarusija susidūrė su krize, kuri yra rimčiausia per A.Lukašenkos valdymą.
2016 metų pirmąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas sumažėjo 3,7 proc., tačiau Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad ekonomika smuks dar daugiau. Nedarbas valstybėje yra beveik du kartus didesnis nei 2015 metais, o per pastaruosius dvejus metus Baltarusijos rublis prarado beveik pusę savo vertės JAV dolerio atžvilgiu.
Krizė atrodo neįveikiama, nes jos pagrindinė priežastis – Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Tai suteikia mažai vilties, kad buvusi geradarė Maskva galės padėti Minskui. Net jei Kremlius turėtų finansinių išteklių padėti, tai gali reikšti suvereniteto praradimą.
Minskas ėmėsi tikrų reformų
A.Lukanšenka susirūpinimą galima įžvelgti keliuose užmaskuotuose pranešimuose. Pavyzdžiui, 2014 metų spalį Baltarusijos prezidentas viešai pareiškė: jeigu Krymas istoriškai priklauso Rusijai, tai jos pačios žemės turėtų būti sugrąžintos Mongolijai ir Kazachstanaui, nes kažkada ten valdė Aukso orda.
Esant tokiai situacijai, Minskas kaip niekada anksčiau buvo priverstas pradėti reformas ir bendradarbiauti su Vakarų struktūromis. Praėjusių metų spalį, prieš pat prezidento rinkimus, A.Lukašenka deklaravo: „Esame pasirengę reformoms ir transformacijoms, įskaitant ir revoliucingąsias.“
Esant tokiai situacijai, Minskas kaip niekada anksčiau buvo priverstas pradėti reformas ir bendradarbiauti su Vakarų struktūromis.
Baltarusijos nacionalinis bankas sušvelnino užsienio valiutų apribojimus. Vyriausybė sumažino finansinę paramą valstybės valdomoms įmonėms, o labiausiai nuostolingos buvo likviduotos. Šių metų balandį Minskas priėmė politiškai jautrų sprendimą padidinti pensijinį amžių tiek vyrams, tiek moterims trejais metais. Birželį atvyko TVF delegacija, kuri tęsė derybas dėl tolesnių struktūrinių reformų.
„Mūsų dialogas su valdžios pareigūnais suintensyvėjo ir tapo atviresniu, – sakė TVF delegacijos vadovas Peteris Dohlmanas. – Vyriausybės pastangos padėjo stabilizuoti ekonomines ir finansines sąlygas, o šios pastangos buvo tvaresnės negu bet kada per pastaruosius krizės epizodus. Dauguma aukšto rango pareigūnų, su kuriais mes susitikome, pripažįsta poreikį tolimesnę institucinių ir struktūrinių reformų būtinybę.“
Tai teikia vilties, kad po truputį ateina Baltarusijos laisvos rinkos šalininkų laikas. Bent jau taip stipriai ši galimybė nebuvo jaučiama nuo pat A.Lukašenkos atėjimo į valdžią.
Sovietų Sąjungos griūtis 2.0
„Palyginti su situacija prieš dešimtmetį, kai valdžios institucijos buvo arogantiškos ir skeptiškos, dabar jos tapo labiau imlios, – sakė Baltarusijos ekonomistas Jaroslavas Romančukas. – Mes turime laisvos rinkos reformas palaikančių žmonių, įskaitant ir valdžios struktūrose.“
„Valdžia supranta, kad nebegali eiti toliau, – sako Liberalų klubo įkūrėjas Jauhenijus Preihermanas. – Akivaizdu, kad ši ekonominė sistema neveikia. Kai krizė prasidėjo, sistema nebeturėjo ką pasiūlyti.“
Baltarusijos visuomenė taip pat laukia pokyčių. Varšuvoje dirbantis nepriklausomas analitikas Andrejus Vardomackis atliko apklausą, per kurią paaiškėjo, kad 66 proc. Baltarusijoje gyvenančių respondentų palaiko ekonomines reformas. 44 proc. iš jų sakė, kad permainos turi vykti palaipsniui, o 22 proc. norėjo greitų pokyčių.
Greitos reformos yra labai mažai tikėtinos, nes Baltarusijos valstybė labiau primena Rusijos ir Ukrainos oligarchinę sistemą. Įtakingi šalies veikėjai yra sunerimę dėl galimo laisvos rinkos atsiradimo. Jeigu Baltarusijoje įvyktų greitos reformos, tai gali susiklostyti situacija kaip Ukrainoje, kai arčiau valdžios esantys veikėjai pradėjo kurti savo oligarchijas.
Akivaizdu, kad A.Lukašenka jau supranta, kad nebegali slėptis nuo reformų. Jo apsukraus manevravimo laikai baigėsi. Tačiau situacija išlieka kebli. A.Lukašenka kaip ir buvęs sovietų lyderis Michailas Gorbačiovas supranta, kad reformos yra neišvengiamos, tačiau baiminasi galimų pasekmių.
„Lukašenka ir jo kolegos bando atkurti senąją sistemą, o ne dirba prie naujojo modelio, – sako J.Romančukas. – Iš esmės, mes susiduriame su Sovietų Sąjungos žlugimo 2.0 perspektyva.“
„Vakarų pareigūnai gali būti ryžtingesni, plėtodami santykius su naujos kartos Baltarusijos valstybės administracija, kuri gali bandyti siekti ilgalaikių pokyčių, – mano Jaroslavas Kryvojus, vadovaujantis idėjų kalvei Ostrogorskio centras, veikiančiai Londone ir Minske. – Daugelis žmonių laiko Baltarusiją europietiškąja Šiaurės Korėja, kur prasmingi pokyčiai yra neįmanomi. Tačiau tai ne tas atvejis.“
Tuo tarpu amerikietis J.B.Utley po kelionės į Baltarusiją išlaikė savo tikėjimą laisvosios rinkos galimybe: „Mes tikime, kad ekonominė gerovė atsiras kartu su politinėmis laisvėmis.“
A.Lukašenka tikisi, kad jis klysta.
