„Džiaugiuosi turėdamas vienodą bilietą su Vladimiru Putinu šiuo klausimu“, – sakė Australijos ministras pirmininkas spaudos konferencijoje po dvi dienas trukusių derybų, per kurias abu lyderiai atidėjo į šalį nesutarimus ir drauge pozavo nuotraukoms su mielomis koalomis.
Vis dėlto T.Abbottas tvirtino, kad pastarosiomis dienomis vyko „labai energingos“ jo diskusijos su V.Putinu, ir „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimą Rytų Ukrainoje liepos mėnesį pavadino „vienu baisiausių nusikaltimų pastaraisiais metais“.
V.Putinas išskrido iš Brisbano miesto Australijoje sekmadienį ryte, nesulaukęs oficialios viršūnių susitikimo pabaigos. Jis sulaukė itin šalto pasaulio lyderių priėmimo, o savo skubų išvykimą aiškino tuo, kad jam neva reikia išsimiegoti prieš darbo dieną pirmadienį.
Apgavystės dėl mokesčių
G-20 lyderiai parėmė pastangas užtaisyti spragas tarp skirtingų mokestinių režimų, kurios sudaro sąlygas kai kurioms keliose valstybėse veikiančioms korporacijoms išsisukti sumokant tik skatikus nuo savo pelno.
Liuksemburgas yra kaltinamas susimokius su tokioms kompanijomis, tuo darant žalą šių kompanijų šalių iždams, tais metais, kai Liuksemburgo premjeras buvo dabartinis Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.
Pelnas turėtų būti apmokestinamas ten, kur vykdoma ekonominė veikla, gaunanti pelną, ir kur yra sukuriama vertė
G-20 pritarė „bendram pranešimo standartui“, kad kompanijos negalėtų pasinaudoti skirtumais tarp mokestinių režimų, ir pabrėžė: „Pelnas turėtų būti apmokestinamas ten, kur vykdoma ekonominė veikla, gaunanti pelną, ir kur yra sukuriama vertė“.
Aktyvistų grupė „Financial Transparency Coalition“ sveikino G-20 akcentą „tam niokojamam poveikiui, kurį vengimas mokėti mokesčius, šalinimasis ir pinigų plovimas daro mūsų ekonomikoms“.
Tačiau ji paragino taikyti griežtesnes taisykles ir viešai skelbti, kam priklauso kompanijos ir kur jos yra įsikūrusios. Ši išlyga kėlė diskomfortą Kinijoje, kur komunistinių lyderių asmeninio turto klausimas yra politiškai labai opus.
G-20 šalys, kurios atstovauja 85-iems proc. pasaulio ekonomikos produkcijos, įsipareigojo dėl struktūrinių reformų, kurios jų bendrą ekonomikos augimą iki 2018 metų padidintų mažiausiai 2,1 proc. dydžiu.
Tai prilygsta daugiau kaip 2 trilijonams dolerių, nors ekonomistai skeptiškai vertina daugelio G-20 narių pasirengimą tokioms reformoms, kai augimas jau mažėja kai kuriose svarbiose valstybėse, tarp jų – Kinijoje ir Vokietijoje.
„Pozicinis karas“
G-20 savo deklaracija taip pat pritarė „stipriems ir efektyviems veiksmams“ dėl klimato kaitos, nors T.Abbottas bandė sutrukdyti tai paminėti. Australijos ministras pirmininkas norėjo, kad dėmesio centre būtų tik ekonomika.
Vienas Europos diplomatas G-20 derybas su T.Abbottu palygino su „poziciniu karu“, bet lobistai dėl klimato buvo įsitikinę pergale, nes B.Obama netikėtu praėjusios savaitės paktu su Kinija įkvėpė naujos gyvybės pasaulinėms diskusijoms dėl taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Realus karas tebekelia baimę Ukrainoje, kur Rusija padeda separatistams.
Brisbane B.Obama ir britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas labai stengėsi įtikinti Vakarų ryžtu pažaboti Rusijos kišimąsi Ukrainoje, kuris, pasak JAV prezidento, pažeidžia tarptautinius principus.
Vienas iš šių principų yra tas, kad nesiverži į kitas šalis ir nefinansuoji substitutų, neremi jų tokiais būdais, kurie išardo šalį, turinčią mechanizmus demokratiniams rinkimams
„Vienas iš šių principų yra tas, kad nesiverži į kitas šalis ir nefinansuoji substitutų, neremi jų tokiais būdais, kurie išardo šalį, turinčią mechanizmus demokratiniams rinkimams“, – sakė jis.
D.Cameronas sakė, kad Vakarai savo sankcijų kampaniją tęs ne vienerius metus, jei to reikės, nes alternatyva yra leisti Ukrainos krizei virsti „tam tikru nuolatiniu užšalusiu konfliktu Europos žemyne“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri Brisbane ilgai, iki vėlumos, derėjosi su V.Putinu, po G-20 susitikimo sakė, jog „svarbu pasinaudoti kiekviena galimybe kalbėtis“.
Tačiau ji pabrėžė: „Tarp europiečių yra glaudus sutarimas dėl Ukrainos ir Rusijos“.
