Komentaras: G.W.Bushas buvo teisus: mes nekariaujame su islamu

Kai kurie amerikiečiai savo įniršį tuo metu išliejo ant Jungtinėse Valstijose gyvenusių musulmonų. Praėjus vos keliom dienom po išpuolių Amerikoje buvo užpulti musulmonai ir keletas kitų asmenų, per klaidą palaikytų musulmonais. Antai vieno iš Arizonos valstijos miesto degalinės savininką sikhą nužudė vyras, supainiojęs jį su kitoje degalinėje dirbusiu libaniečiu. Netoli Dalaso, Teksaso valstijoje, vyras mirtinai nušovė 46 metų pakistanietį, kuriam priklausė nedidelė maisto prekių krautuvėlė. Ohajo valstijoje vyras didžiuliu greičiu su savo automobiliu „Ford Mustang“ taranavo Islamo centrą.

Praėjus devyneriems metams po rugsėjo 11-osios, amerikiečiai, retrospektyviai žvelgdami atgal, turi labai apie daug ką pamąstyti. Po teroristinio išpuolio JAV amerikiečiai, kaip ir didžioji dalis pasaulio, savo dėmesį sutelkė į G.W.Busho elgesį ir veiksmus tragedijos dieną. Tačiau pamirštas liko kitas itin svarbus momentas – įvykiai rugsėjo 17-ąją.

Tądien Islamo centre Vašingtone prezidentas pasakė kalbą, kuria pasiuntė labai galingą mintį savo tautiečiams ir visam pasauliui. Jis kalbėjo apie būtinybę išlaviruoti taip, kad Amerikos atsakas į 9/11 įvykius netaptų karu prieš musulmonus. Ši kalba karui su terorizmu buvo ne mažiau svarbi, nei Afganistano režimo pakeitimo strategija ar prevencinis karas.

Terorizmo veidas nėra tikrasis islamo tikėjimas. Islamas yra taika. Šie teroristai neatstovauja taikai. Jie atstovauja blogiui ir karuiDeja, bet šis principas pastarosiomis savaitėmis pamažu ir pavojingai buvo pamintas. Taip atsitiko dėl kontroversijos, kurią iššaukė pasiūlymas netoli teroristinių išpuolių įvykio vietos Niujorke pastatyti musulmonų bendruomenės kultūrinį centrą ir mečetę.

2001 m., po išpuolių praėjus vos šešiom dienom, kreipdamasis į auditoriją G.W.Bushas sakė, kad labai svarbu buvo tai, jog amerikiečiai suprastų, kad teroristai nėra musulmoniškos tradicijos atspindys. Prezidentas tąkart pažymėjo savo griežtą įsipareigojimą ginti konstitucines teises ir gerbti svarbų musulmonų bendruomenės vaidmenį Jungtinėse Valstijose. G.W.Bushas sakė: „Terorizmo veidas nėra tikrasis islamo tikėjimas. Islamas yra taika. Šie teroristai neatstovauja taikai. Jie atstovauja blogiui ir karui“.

Be to, prezidentas pridūrė: „Amerikoje yra milijonai musulmonų piliečių ir musulmonai labai prisideda prie šios šalies gerovės. Musulmonai yra gydytojai, teisininkai, teisės profesoriai, kariai, verslininkai, parduotuvių savininkai, mamos ir tėčiai“.

Daugelį musulmonų lyderių sužavėjo ši prezidento kalba ir tai, kaip daugelis amerikiečių atsakė į šalį ištikusią traumą. „Amerikiečiai rodo didelę brandą“, – žiniasklaidai prieš devynerius metus sakė Šiaurės Amerikos islamo bendruomenės generalinis sekretorius Sayyidas Syeedas. Jis taip pat pažymėjo sulaukęs daugybę skambučių, kuriais buvo išreikšta parama jo bendruomenei.

Per ateinančius metus G.W.Bushas laikėsi minėtoje kalboje išdėstytų principų. Nors vėliau jis buvo itin griežtai kritikuojamas dėl daugelio jo inicijuoto karo su terorizmu aspektų, šis JAV prezidentas ir toliau labai aiškiai gynė musulmonus.

Į Vašingtone įsikūrusį Islamo centrą G.W.Bushas sugrįžo 2007 m. birželį, kur auditorijai priminė savo anksčiau pasakytus žodžius: „Atvykome su draugyste ir pagarba, norėdami dar sykį patvirtinti savo priesaiką ir atnaujinti savo pasiryžimą kartu siekti laisvės ir taikos. Atvykome išreikšti savo pagarbą tikėjimui, kuris daugelį amžių turtino civilizacijas“.

Tačiau šiuo metu šiai G.W.Busho filosofijai iškilo pavojus. Amerikoje pastaruoju metu verda karštos diskusijos apie musulmonus šalyje. Kol kai kurie visą savo kritiką koncentruoja į tai, ar musulmonų bendruomenės centras netoli rugsėjo 11-osios išpuolių vietos yra geras projektas, daugelis kitų įsitraukė į visiškai kitokią diskusiją.

Kai kurie Respublikonų partijos lyderiai, tarp kurių Sarah Palin ir Newtas Gingrichas, viešai išsakė gan provokuojančius komentarus, kurie šį klausimą pavertė nacionaline diskusija. N.Gingrichas įspėjo, esą už projekto stovi „radikalūs islamistai“ ir palygino musulmonų bendruomenės centro atidarymą minėtoje vietoje su nacių ženklo pastatymu Holokausto muziejuje, Vašingtone.

Vietos lygmeniu debatai pasuko dar pavojingesne kryptimi. Vienas iš Floridos evangelikų pastorių, Terry Jonesas, paskelbė ketinąs sudeginti Korano kopijas. Net kai už tokį pasiryžimą dvasininkas buvo griežtai sukritikuotas įvairių pasaulio lyderių, jis ne iš karto sutiko nutraukti savo ketinimus. Užuot įsiklausęs, dvasininkas rėžė: „Galbūt atėjo laikas radikaliojo islamo atstovams pasakyti, kad mes netoleruosime jų elgesio“.

S.Palin pasmerkė tokius pastoriaus ketinimus, viename iš socialinių tinklų palikdama žinutę: „Knygos deginimas yra neetiškas amerikietiškų idealų atžvilgiu“, tačiau vėliau ji susiejo du nesusijusius klausimus, pareikšdama: „Žmonės turi konstitucinę teisę deginti Koraną, jei jie nori taip elgtis. Tačiau toks elgesys yra nejautri ir nebūtina provokacija – panašiai, kaip mečetės statymas tragedijos vietoje“.

Nors pastorius sutiko atšaukti Korano deginimo akciją sulaukęs gynybos sekretoriaus Roberto Gateso įspėjimo, kad tokiais veiksmais jis į pavojų pastatytų Artimuosiuose Rytuose kariaujančių amerikiečių gyvybes, incidentas pakurstė neapykantos liepsną.

Jei tokio pobūdžio retorika ir toliau tęsis, ji panaikins kertinį ir svarbiausią karo su terorizmu principą. Be to, tokia retorika kertasi su Jungtinių Valstijų konstitucinėmis ir pliuralistinėmis tradicijomis – tomis pačiomis tradicijomis, kurias amerikiečiai nori apginti nuo terorizmo.

Kalbėdamas Islamo centre, G.W.Bushas žengė lemiamą žingsnį, apibūdindamas, kaip jis norėjo apginti savo tautą ir nubausti agresorius, nužudžius kelis tūksntančius civilių. Jo žinios nederėtų pamiršti.

CNN pasirodęs Princetono universiteto istorijos profesoriaus Juliano E.Zelizerio komentaras