Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gal jau baikime apsimetinėti, kad Rytų Ukrainoje išvis buvo paliaubos?

Rusijos karinė technika Rytų Ukrainoje
„Scanpix“/AP nuotr. / Rusijos karinė technika Rytų Ukrainoje
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Sakykite stop, jeigu tai jau esate girdėję: Rusijos tankai, šarvuočiai, artilerija per sieną įvažiuoja į Ukrainą, juos lydi Rusijos kariai, ant kurių uniformų nėra ženklų. Vakarai paskelbė, kad tai vėl nutiko šią savaitę. Tačiau iš tikrųjų tai vyko visą laiką, tiesiog šią savaitę NATO apie tai prabilo, Julia Ioffe ir Linda Kinstler rašo „New Republic“.

Ukraina dėl tokių Rusijos įsiveržimų skundžiasi jau seniai. Ir iš tikrųjų – jau sunku besuskaičiuoti, kiek kartų tai nutiko – pradedant pirmaisiais „žaliaisiais žmogeliukais“ Kryme pavasarį. Šių įsiveržimų atvejus sunku suskaičiuoti, dar sunkiau – už juos nubausti. Kaip reikia tvarkytis su „savanoriais“ iš Rusijos – šimtais Rusijos karių, kurie „per atostogas“ atvyko kautis į Ukrainą, ir kaip tvarkytis su „humanitariniais konvojais“, kurie ne tiek veža pagalbą, kiek išbando Rusijos-Ukrainos pasienio silpnąsias vietas.

Kodėl šis, tarkim, 549-asis Rusijos įsiveržimas į Ukrainos teritoriją pagaliau tapo svarbus Vakarams?

Pasak Vakarų žiniasklaidos, tai parodė, kad rugsėjo 5-osios paliaubų susitarimas Minske, kuris buvo palydėtas visuotiniu atodūsiu iš palengvėjimo visame pasaulyje, žlunga.

Nuo pat paliaubų pasirašymo jos buvo vadinamos abejotinomis, trapiomis, pažeidžiamomis. Šią savaitę Vašingtonas pareikalavo, kad Maskvai laikytųsi susitarimo. Kitą dieną Maskva Vašingtonui liepė daryti tą patį. „Financial Times“ antraštė prieš kelias dienas skelbė: „Didžiausias apšaudymas nuo paliaubų paskelbimo Ukrainoje atnaujino karo baimę“.

Didžiausias apšaudymas nuo paliaubų paskelbimo? Kur slypi riba tarp apšaudymo, kuris pažeidžia paliaubas, ir apšaudymo, kuris jų nepamina?

Visa tai tarsi sudaro vaizdą, kad paliaubos kada nors egzistavo. Pripažinkime – to niekada nebuvo.

Stop kadras/Gabenami Rusijos tankai ir šarvuočiai.
Stop kadras/Gabenami Rusijos tankai ir šarvuočiai.

Beveik nuo pirmosios paliaubų pasirašymo dienos susitarimai buvo pažeisti. Ne kartą, ne du, o dažnai – apšaudymai ir kraujo liejimas tapo žiauria kasdienybe. Spalio pradžioje, praėjus mėnesiui po susitarimo Minske, Jungtinės Tautos pranešė, kad per tą laiką Donbase žuvo 331 žmogus.

Prisiminkime – štai kas nutiko nuo to laiko, kai vadinamosios paliaubos buvo daugiau nei prieš du mėnesius pasirašytos Minske:

  • Stalingradą primenantis mūšis dėl Donecko oro uosto nerimsta – kadaise įspūdingu buvęs oro uostas sulygintas su žeme;
  • praėjusią savaitę sprogmenys nukrito ant mokyklos Donecke – žuvo du futbolą žaidę mokiniai;
  • „rinkimų“ farso Rytų Ukrainoje išvakarėse buvo nužudyti 7 Ukrainos kariai. Tą savaitę dar 7 žuvo mūšiuose;
  • teroristų vadeiva Aleksandras Zacharčenka jau paskelbė, kad formaliai paliaubos baigtos;
  • Ukrainos kariuomenė paskelbė nukovusi iki 200 teroristų praėjusią savaitę;
  • 7 Ukrainos kariai dingo, dar trys buvo nužudyti kaunantis prie patikros punkto Luhanske spalio viduryje;
  • 3 civiliai žuvo, dar 5 – sužeisti per Donecko apšaudymą rugsėjo 29 dieną;
  • daugiau nei 10 civilių žuvo nuo teroristų bombų rugsėjo 18 dieną.

Sąrašą dar būtų galima tęsti ir tęsti.

Šios „paliaubos“ nei formaliai, nei neformaliai neegzistuoja. 

Sakyti, kad paskutinieji NATO paskelbimai apie Rusijos karių „pylimąsi“ į Ukrainą rodo paliaubų pabaigą, reikštų, kad visiškai nesuprantama padėties Rytų Ukrainoje.

Sakyti, kad paskutinieji NATO paskelbimai apie Rusijos karių „pylimąsi“ į Ukrainą rodo paliaubų pabaigą, reikštų, kad visiškai nesuprantama padėties Rytų Ukrainoje.

Ukraina pastaruosius du mėnesius leido sunkiai besitvarkydama su situacija: valdžiai trūksta pinigų, oligarchai kaip feodaliniai princai ir toliau remia savo parankinius šalies Rytuose, o Ukrainos kariuomenė, nors ir vis sulaukianti pastiprinimo, vis sunkiau geba atremti teroristų ir Rusijos karių atakas.

Kodėl Vakarai vis dar kalba apie paliaubas, kurios virto dūmais vos tik pasirašytos? Nes Vakarams jau nusibodo Ukraina ir apskritai – visi karai tolimose valstybėse. Net Europa, kurios žemyne ir vyksta šis karas, nėra nusiteikusi į savo glėbį priimti neturtingą ir korumpuotą valstybę, virtusią karo lauku.

Baltųjų rūmų dėmesį nukreipė „Islamo valstybė“, Ebolos virusas ir rinkimai. Be to, nei Vašingtonas, nei Briuselis, nebeturi supratimo, ką daryti toliau. Skelbti dar daugiau sankcijų Rusijai?

Vokietijos kanclerė Angela Merkel nenori to daryti. Apginkluoti Ukrainos karius? V.Putinas teroristams pasiųs dar daugiau paramos – tiek techninės, tiek karių. Ukrainai besiruošiant dar atviresniam kariniam konfliktui su Rusija, Vakarai lieka tarsi be žado – niekas nenori dar labiau veltis į ne savo karą.

Galų gale viskas yra paprasta aritmetika: V.Putinas gerokai labiau nori padalinti Ukrainą nei Vakarai nori sutelkti jėgas ir išlaikyti jos teritorinį vientisumą.

B.Obama už uždarų durų tą pripažįsta, o V.Putinas apie savo siekius kalba labai aiškiai. Praėjusį mėnesį kalbėdamas Valdajaus klubo susitikime V.Putinas sakė, kad nekvestionuoja Ukrainos suvereniteto, tačiau kvestionuoja jos sienas. Rytai, pasak jo, istoriškai buvo Rusijos žemės, kurios buvo atiduotos Ukrainos sovietų socialistinei respublikai trečiajame dešimtmetyje tam, kad padidintų proletariato dalį visuomenėje. Jo aiškinimu, Ukraina buvo sudėtingas valdžios išradimas. V.Putinas pasiryžęs jį sugriauti, ir jeigu Vakarai nepabus, jis Donbasą ir pasiims.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min