Žemės drebėjimo epicentas buvo vos už 22 kilometrų į vakarus nuo šalies sostinės Port o Prenso, praneša „Reuters“. Drebėjimo galingumas siekė 7–7,3 balo pagal Richterio skalę. Kiek vėliau netoli pirmojo žemės drebėjimo įvyko ir du pakartotiniai 5,9 ir 5,5 balo stiprumo smūgiai.
Per nelaimę griuvo daugybė pastatų – tarp jų prezidento rūmai, vietos ligoninė ir Jungtinių Tautų (JT) taikdarių misijos būstinė, daug įstaigų, viešbučių ir parduotuvių. Tikslių ir patikimų duomenų apie žuvusiuosius kol kas nėra, tačiau pranešama, kad daugybė žmonių liko po griuvėsiais. Kai kuriais duomenimis, užverstųjų nuolaužomis skaičius gali siekti tūkstančius.
„Viskas ėmė drebėti, žmonės pradėjo šaukti, namai – griūti... visiškas chaosas“, – iš įvykio vietos pranešė vienos naujienų agentūros žurnalistas.
„Miestas (Port o Prensas) paskendo tamsoje, tūkstančiai žmonių išėjo į gatves, jie neturi kur eiti. Aš pats mačiau maždaug aštuonis sugriautus pastatus, tai buvo viešbučiai ir parduotuvės“, – sakė Rachmanis Domersantas, labdaros organizacijos „Food for the Poor“ operacijų vadovas.
Daugelis žmonių liko įkalinti išlikusiuose pastatuose, kadangi jų išėjimus užvertė greta susmukusių namų griuvėsiai.
Per drebėjimą taip pat nutrūko telefono ryšys ir nutrauktos elektros perdavimo linijos.
Sugriuvus JT taikdarių misijos būstinei daugelis jos darbuotojų dingo be žinios.
Haitis pagalbos kreipėsi į JAV ir kitas kaimynines valstybes, nelaimę įvardindamas kaip „didžiulio masto katastrofą“. JAV prezidentas Barackas Obama jau pareiškė esąs pasirengęs suteikti humanitarinę paramą ir pasiųsti į stichijos nuniokotą regioną civilius ir karinius gelbėtojus. Į pagalbos šauksmą jau atsiliepė ir Kanada.
Papildyta 11.11 val. Jungtinės Valstijos į tą Karibų šalį pasiųs karinius ir civilius gelbėtojus bei kitokią pagalbą, sakė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, prieš pradėdama kalbą apie Vašingtono santykius su Azija Havajų sostinėje Honolulu.
Jos vyras buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas, kuris yra JT specialusis pasiuntinys Haičiui, taip pat pažadėjo pagalbą.
Amerikos vystymo bankas nurodė nedelsiant skirsiantis tai šaliai 200 tūkst. JAV dolerių finansinę paramą.
Pasaulio bankas informavo, jog jo atstovybė Haityje buvo sugriauta, tačiau dauguma darbuotojų buvo rasti. Ši tarptautinė finansų institucija planuoja pasiųsti į salą savo darbuotojų grupę, kuri įvertins žalą ir parengs atkūrimo planą.
Niujorke JT atstovas spaudai Martinas Nesirky patvirtino, kad JT kompleksui Port o Prense „padaryta didelė žala“.
JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas paskelbė pareiškimą, kuriame sako: „Reiškiu nuoširdžią užuojautą Haičio žmonėms po šio niokojančio žemės drebėjimo“.
„Šios tragedijos metu labai nuogąstauju dėl Haičio žmonių ir daugybės toje šalyje dirbančių Jungtinių Tautų darbuotojų“, – sakoma B.Ki-moono pareiškime.
Brazilijos vadovaujamas Stabilizavimo pajėgas Haityje (MINUSTAH) sudaro 7060 karių ir 2091 policininkas. MINUSTAH šioje Karibų jūros saloje, kurioje gyvena 8 mln. žmonių, buvo dislokuotos 2004 metų viduryje.
„Nežinome, kiek tame pastate buvo žmonių“, – žurnalistams sakė JT taikdariškų operacijų vadovas Alainas Le Roy.
Po minutės nuo drebėjimo pradžios virš miesto pakilo žemės, dulkės ir dūmai, kurie tarsi antklodė visiškai dengė miestą apie 12 minučių, kol dulkės išsisklaidėA.Le Roy padėjėjas Edmondas Mulet sakė, kad darbo dieną paprastai tame pastate būdavo 200–250 žmonių. Žemės drebėjimas smogė po 17 val. vietos (trečiadienio vidurnakčio Lietuvos) laiku, pasibaigus darbui, todėl neaišku, kiek žmonių ten buvo likę.
JAV Geologijos tarnyba (USGS) nurodo, kad požeminiai smūgiai buvo užfiksuoti 16.53 val. vietos (antradienį 23.53 val. Lietuvos) laiku.
Port o Prensą kertančiame pagrindiniame Delma prospekte išlikusių pastatų yra mažiau nei sugriautų, pranešė kitas Food for the Poor“ darbuotojas.
„Po minutės nuo drebėjimo pradžios virš miesto pakilo žemės, dulkės ir dūmai, kurie tarsi antklodė visiškai dengė miestą apie 12 minučių, kol dulkės išsisklaidė“, – JAV Tarptautinio vystymo agentūros (USAID) darbuotojas Mike'as Godfrey sakė televizijai CNN.
Pasak ekspertų, šių požeminių smūgių židinys buvo labai negiliai – tik 10 kilometrų gylyje, o dėl šios priežasties jo griaunamoji jėga buvo labai didelė.
USGS geofizikas Dale'as Grantas, dirbantis Kolorado mieste Goldene, kad Haityje žemės drebėjimų nebuvo užregistruota ilgiau nei 200 metų.
„Du dideli žemės drebėjimai įvyko 1751 ir 1770 metais, tačiau nuo to laiko tokio stiprumo smūgių nebuvo“, – nurodė jis.
Port o Prense esantis humanitarinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ (Save the Children) darbuotojas Ianas Rogersas sakė CNN girdintis tamsos apgaubtame mieste pykčio ir nevilties šūksnius.
Ant kalvų šlaitų buvę pastatai sugriuvo ir nuslinko žemyn kartu su žemėmis bei nuolaužomis.
„Šiuo metu visi keliai užblokuoti“, – nurodė I.Rogersas.
Sostinėje esantis viešbutis „Montana“, kuriame apsistoja daug užsieniečių, buvo bent lengvai apgadintas.
Dvylika JAV studentų iš Lynno universiteto Floridoje, buvo atvykę į „Food for the Poor“ padalinį Haityje. Kai kurie iš jų sugebėjo pasiųsti SMS žinutes, kuriose nurodė, jog jiems nieko nenutiko, sakė šios labdaros organizacijos atstovė Kathy Skipper.
Šio galingo žemės drebėjimo smūgiai taip pat buvo juntami Kubos pietryčiuose, už maždaug 260 kilometrų nuo epicentro. Paskelbus cunamių pavojų, Kubos pareigūnai evakavo pakrančių gyventojus.
„Sėdėjau terasoje ir pamaniau, kad slystelėjo kėdė, ant kurios sėdėjau. Tačiau supratau, jog tai žemės drebėjimas“, – sakė Eduardo Machinas, gyvenantis pajūrio mieste Santjago de Kuboje.
Tas smūgis „buvo labai stiprus“, pridūrė vyras.
Kubos rytuose esančios Gvantanamo įlankos pakrantėje veikiančioje JAV jūrų pajėgų bazėje buvę jūreiviai pajuto požeminius smūgius, tačiau bazei jokios žalos nebuvo padaryta. Taip pat nenukentėjo sulaikymo centras, kuriame Jungtinės Valstijos lauko 198 terorizmu įtariamus asmenis, sakė vyresnysis laivūnas Billas Mesta.
„Žemės drebėjimas tiesiog sudrebino kai kuriuos pastatus“, – nurodė kariškis.
Pasaulis ruošiasi suteikti pagalbą žemės drebėjimo nuniokotam Haičiui
Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Kanados ir daugelio Lotynų Amerikos šalių vyriausybės antradienį ruošėsi suteikti pagalbą Haičiui, kurį nuniokojo galingas 7 balų žemės drebėjimas, sugriovęs daugybę pastatų ir nusinešęs dar nežinomą skaičių žmonių gyvybių.
JAV prezidentas B.Obama sakė, kad jo vyriausybė „pasiruošusi padėti Haičio žmonėms“.
Tuo tarpu JAV Valstybės departamentas, Tarptautinio vystymo agentūra (USAID) ir Ginkluotųjų pajėgų pietinis štabas ruošiasi „koordinuoti žemės drebėjimo padarytos žalos įvertinimą ir bet kokią reikalingą pagalbą“.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneras sakė, kad jo šalis „reiškia visišką solidarumą“ su Haičiu. Jis pridūrė, kad Prancūzijos URM krizių centras pradėjo „mobilizuoti ir nedelsiant siųsti skubią pagalbą Port o Prensui“.
Kanada, kurioje gyvena apie 80 tūkst. išeivių iš Haičio, pareiškė esanti „labai susirūpinusi“ dėl toje saloje susiklosčiusios padėties. Kanados užsienio reikalų ministras Lawrence'as Cannonas sakė, kad jo šalies pareigūnai „susisiekė su tame regione veikiančiais patikimais humanitarinės pagalbos partneriais, siekiant nustatyti reikalingos pagalbos mastą po šio žemės drebėjimo“.
 |
| Žemės drebėjimo padariniai |
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva sakė esantis „labai susirūpinęs“ dėl padėties žemės drebėjimo nuniokotoje Karibų saloje, ypač dėl 1200 jo šalies piliečių, kurie priklauso Brazilijos vadovaujamoms Jungtinių Tautų (JT) Stabilizavimo pajėgoms Haityje (MINUSTAH). Šių pajėgų kontingentą sudaro iš viso 7060 karių.
Kolumbijos prezidento kanceliarija pranešė paskelbusi „parengtį ir pasiruošusi atsakyti į Haičio institucijų pagalbos prašymą“. Tame pranešime taip pat nurodoma, kad Kolumbijos gynybos ministerija ir gelbėjimo tarnybos koordinuoja būsimus pagalbos veiksmus.
Venesuela pranešė artimiausiomis valandomis pasiųsianti į Haitį „humanitarinės pagalbos grupę“, kurią sudarys 50 žmonių. Užsienio reikalų ministras Nicolas Maduro sakė, kad ta grupė išvyks į Port o Prensą trečiadienio rytą ir nugabens nelaimės ištiktiems haitiečiams maisto ir medicinos priemonių.
N.Maduro pridūrė, jog po žemės drebėjimo nesugebėjo susisiekti su Venesuelos ambasadoriumi Haityje arba tos šalies pareigūnais.
Panamos viceprezidentas Juanas Carlosas Varela pažadėjo, kad jo šalies vyriausybė paramos veiksmus derins su JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuru (UNOCHA).
J.C.Varela pažadėjo užtikrinti „visą infrastruktūrą, reikalingą paramos, kuri turėtų būti pasiųsta tai broliškai šaliai, logistikos koordinavimui“.
Peru nurodė, kad MINUSTAH misijoje dalyvaujantys jos 205 kariai prisidės prie gelbėjimo operacijų Haityje. Taip pat pranešama, kad nė vienas iš Peru karių per drebėjimą nenukentėjo.
„Kariškiai nepraneša apie jokius incidentus. Jie visomis išgalėmis prisidės prie pagalbos žemės drebėjimo aukoms“, – sakoma Peru ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.
Meksikos URM nurodė atidžiai stebinti padėtį Haityje ir „aktyvavusi planą apsaugoti į nelaimę pakliuvusius meksikiečius“.
Dominikos Respublikos, kuri, kaip ir Haitis, yra Espanjolos (Haičio) saloje, prezidentas Leonelas Fernandezas paragino tarptautinę bendruomenę padėti Haičiui išgyventi šią „tikrą tragediją“. Šalies vadovas nurodė, kad jo vyriausybė pasiruošusi pasiųsti pagalbą.
Dominikos Respublikos vyriausybės atstovas spaudai sakė, kad vienas šalies oro pajėgų lėktuvas paruoštas evakuoti nukentėjusius per žemės drebėjimą ir kad į kaimyninę šalį bus pasiusta grupė kinologų su dresuotais šunimis, kurie padės ieškoti po griuvėsiais prispaustų žmonių.
Atnaujinta 17.27 val. Haičio sostinėje po žemės drebėjimo toliau vyrauja panika. Kaip pasakojo įvykio vietoje esantis naujienų agentūros AFP reporteris, Port o Prenso gatvės nuklotos žuvusiųjų kūnais. Žurnalistas situaciją apibūdino kaip „chaosą“ ir teigė, jog neįtikėtina būtų, kad žuvo tik keli šimtai žmonių – jo teigimu, aukų bus žymiai daugiau.
„Sky News“ praneša, kad, bijoma, jog žuvusiųjų bus tūkstančiai. Sugriautas ir Jungtinių Tautų pastatas Haityje. Čia žuvo mažiausiai penki žmonės, o apie šimtas dingo be žinios. Pranešama ir apie tai, kad žemės drebėjimo metu žuvo Jungtinių Tautų misijos vadovas Hedi Annabi. Jungtinės Tautos pagalbai Haičiui jau skyrė 10 milijonų dolerių.
Žemės drebėjimas sugriovė ir mažiausiai vieną Haičio sostinės ligoninę, pražudęs daugybę čia besigydžiusių žmonių.
Į Haitį šiuo metu keliauja pagalba iš viso pasaulio, ir manoma, kad žemės drebėjimo padariniai šioje skurdžioje šalyje bus jaučiami ne vienerius metus.
Atnaujinta 19.18 val. Haičio prezidentas Rene Prevalis žemės drebėjimą Haityje pavadino „neįsivaizduojama katastrofa“ ir paragino tarptautinę bendruomenę kuo skubiau suteikti jo šaliai paramą. Jis sako, kad Haityje sugriautas parlamentas, mokyklos, ligoninės. Žuvusiųjų skaičius, anot prezidento, greičiausiai sieks tūkstančius.
„Tai katastrofa. Aš eidamas peržengiu mirusius žmones, daugybė žmonių palaidoti po sugriuvusiais namais. Centrinė ligoninė sugriauta. Mums būtina pagalba“, – sakė jis.
Tuo tarpu, kitais duomenimis, galėjo žūti dešimtys tūkstančių žmonių.
Nuo žemės drebėjimo nukentėjusiuose regionuose gyvenimas visiškai paralyžiuotas – nėra elektros, neveikia radijas ir televizija, mobilusis ryšys, daugybė pastatų sugriauti, sostinėje sugriautas kas trečias namas. Kai kuriuos namus, parduotuves siaubia plėšikai, tvyro visiškas chaosas.
Sugriautas ir sostinės kalėjimas. Dalis kalinių žuvo po griuvėsiais, tačiau kai kuriems pavyko pasprukti, tarp jų gali būti ir pavojingų nusikaltėlių.
Atnaujinta 20.47 val. Haičio premjeras pareiškė, kad jis bijo, jog žuvusiųjų per žemės drebėjimą skaičius gali pasiekti 100 tūkstančių. Jean-Max Bellerive pridūrė CNN: „Aš tikiuosi, kad tai nėra tiesa, nes tikiu, jog žmonės spėjo pabėgti žemės drebėjimo metu.“ Jis teigė, kad šiuo metu neįmanoma suskaičiuoti šios tragedijos mastus, nes daugybė žmonių gatvėse, namai sugriauti.
Atnaujinta 00.31 val. Haičio prezidentas kalbėdamas su CNN žurnalistu pareiškė, kad, jo duomenimis, galėjo žūti nuo 30 iki 100 tūkst. žmonių. Kartu jis pabrėžė, kad tai tėra išankstiniai duomenys. „Sugriauta daugybė namų, ligoninių, mokyklų – žmonės gatvėse, daugelis jų mirę. Aš negaliu gyventi nei prezidento rezidencijoje, nei savo namuose. Abu jie sugriauti“, – pasakojo prezidentas.
