Reikia pripažinti, kad Švedija nebegali pasigirti esanti valstybių, geriausiai užtikrinančių lyčių lygybę, sąrašo pačiame viršuje, kaip kad anksčiau. Iš pirmosios pozicijos, pasak Pasaulio ekonomikos forumo Lyčių skirtumų indekso, nusirito į ketvirtąją. Švedijoje, kartu su Islandija, Suomija ir Norvegija, lyčių lygybė užtikrinama bemaž geriausiai pasaulyje, tačiau, anot kai kurių, iki visiškos lygybės šiai šaliai dar taip pat reikia įveikti ilgą kelią.
Neseniai paviešintoje Švedijos statistikos ataskaitoje „Moterys ir vyrai Švedijoje: faktai ir skaičiai“, nurodo keletą sričių, verčiančių susirūpinti. Pasak ataskaitos, tiek švietimo, tiek darbo rinkoje, šioms lytims nėra atstovaujama vienodai.
Anot statistikos, moterų, vadovaujančių įmonėms, yra vos aštuonios iš 269. Be to, švedės vis dar uždirba vidutiniškai 15 proc. mažiau, nei vyrai. Trečdalis moterų vis dar dirba pusę etato, nes kai kurios iš jų tiesiog negali susirasti pilno etato darbo, o kitos turi šeiminių įsipareigojimų, kuriuos privalo įvykdyti.
Švedijos valdžia jau taiko tam tikras mokestines nuolaidas šeimoms, kurios užsisako valymo, drabužių skalbimo ir sodininkų paslaugas.Švedijoje tiek vyrai, tiek moterys turi teisę pasimti 480 dienų tėvystės / motinystės atostogų, tačiau neseniai išpublikuota statistika atskleidė, kad vyrai išnaudoja tik vieną penktadalį šių atostogų.
Siekis, kad vyrai ir moterys vienodam laikotarpiui išeitų tėvystės / motinystės atostogų, į priekį vis dar juda itin lėtai.
Lygios galimybės
Taip, išties, moterys kitose valstybėse, kuriose nėra numatytos tokios ilgos motinystės atostogos, greičiausiai tik atsidūstų, išgirdusios, kiek laiko atsiduoti vien vaiko auginimui gali moterys Švedijoje. Taigi taip, žvelgiant iš šios perspektyvos, Švedija išties yra labai gera valstybė būti moterimi.
Puikia vieta silpnosios lyties atstovėms Švediją daro ir 1972 metais valdžios priimtas sprendimas lygias lyčių galimybes paversti svarbiausiu politiniu klausimu.
Švedijos visuomenė suteikia galimybę kiekvienam užsidirbti pragyvenimui. Puikios vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūros sistemos, lyčių požiūriu neutralus tėvų draudimas, lankstus mokyklų darbo laikas ir individualūs mokesčiai – visa tai prisidėjo prie minėtos galimybės sukūrimo.
Ir taip, Švedijoje yra vieni iš aukščiausių moterų užimtumo rodikliai pasaulyje. Tačiau žvelgiant pro padidinamąjį stiklą, pasimato ir ne tokia blizganti šio fakto pusė: didžioji dalis moterų, kaip jau buvo rašyta, dirba arba pusę dienos, arba gauna menkai apmokamus darbus. Tarp valandinį užmokestį gaunančių darbuotojų Švedijoje, moterys, dirbančios pusę etato ir dažnai gan nesaugioje darbo aplinkoje, sudaro 50 proc., palyginti su 9 proc. vyrų.
Moterų atlyginimai dar sumažta, kai pagimdžiusios vaiką jos nusprendžia dirbti dar mažiau valandų.
Konfliktas tarp darbo ir vaiko auginimo neleidžia moterims tapti ekonomiškai nepriklausomoms bei tarsi pabrėžia suvokimą, kad vyrai yra pagrindiniai šeimos maitintojai. Švedijoje tebevyksta seniai prasidėjusi diskusija, kaip lyčių atlyginimų skirtumus galėtų atsverti lygios galimybės namuose.
Iš moterų Švedijoje, kaip ir iš bet kurios kitos pasaulio valstybės moterų, tikimasi, kad jos atliks pagrindinį vaidmenį šeimoje. Du trečdalius namų ruošos darbų atlieka moterys. Taigi kaip galima užtikrinti lyčių lygybę namuose?
Švedijos valdžia jau taiko tam tikras mokestines nuolaidas šeimoms, kurios užsisako valymo, drabužių skalbimo ir sodininkų paslaugas. Tačiau ar reikėtų numatyti dar kokių nors lengvatų? Galbūt valdžia turėtų po lygiai padalinti tėvams tėvystės / motinystės atostogas ir priversti, kad tėvai šio grafiko laikytųsi?
Diskusijos šia tema Švedijoje yra intensyvios.
