Pasak G.Papandrėjo, jo vyriausybė susitarė su TVF ir ES dėl priemonių, kurių reikia norint užsitikrinti 45 mlrd. eurų (155 mlrd. litų) bendrą gelbėjimo paketą šiems metams.
„Bankroto išvengimas yra nacionalinė raudonoji linija, – ministrų kabinetui sakė premjeras, kurio kalbą transliavo televizija. – Noriu aiškiai pasakyti visiems. Padariau ir darysiu viską, kad šalis nebankrutuotų.“
G.Papandrėjas paragino graikus sudėti „dideles aukas“, kad būtų išvengta katastrofos, ir sakė, kad stipriausias smūgis teks problemų kamuojamai valstybinei tarnybai, kad teks mažinti atlyginimus ir pensijas.
Pagalba įklimpusiai į skolas Graikijai – precedentas euro zonos, į kurią įeina 16 šalių, istorijoje. Ji prieštarauja ES principams, bet, pasak politikų, būtina tam, kad euro zona nesubyrėtų.Parlamento deputatai taip pat neteks savo atostoginių „13-ojo ir 14-ojo atlyginimų“, tačiau šios taupymo priemonės nebus taikomos privačiajam sektoriui, kaip daug kas baiminosi.
Taip pat toliau bus didinami mokesčiai, smarkiai mažinamos išlaidos gynybai ir ligoninėms, sakė premjeras.
„Šios aukos leis mums kiek atsikvėpti ir duos laiko, būtino dideliems pakeitimams, – sakė jis. – Alternatyvus kursas būtų katastrofa ir didesnis skausmas visiems.“
Premjeras nepateikė detalių apie naująsias priemones, kurias finansų ministras Georgas Papakonstantinas turėjo trumpai išdėstyti po vyriausybės posėdžio.
Vėliau sekmadienį G.Papakonstantinas išskris į Briuselį dalyvauti skubiai sušauktame susitikime su kitais 15 finansų ministrų iš eurą naudojančių ES šalių.
Ministrai turi patvirtinti ES indėlį į minimą gelbėjimo planą, pagal kurį euro zonos valstybės suteiks Graikijai paskolas su maždaug 5 proc. palūkanomis – daug mažesnėmis nei tos, su kuriomis Graikija šiuo metu turėtų sutikti bandydama skolintis rinkoje.
Planas numatytas trejiems metams, jo vertė, kaip pranešama, per visą tą laikotarpį sudarys 120 mlrd. eurų.
Vyriausybė parlamentui pateiks specialų nepaprastųjų įstatymų paketo projektą, dėl kurio šeštadienį buvo susitarta su ES ir TVF. Parlamentas šias priemones turėtų patvirtinti iki penktadienio.
„Ekonominė realybė privertė mus padaryti labai nemalonius sprendimus“, – sakė G.Papandrėjas ir pridūrė: „Tai vienintelis būdas, kuriuo finansuosime savo 300 mlrd. eurų skolą.“
Pagalba įklimpusiai į skolas Graikijai – precedentas euro zonos, į kurią įeina 16 šalių, istorijoje. Ji prieštarauja ES principams, bet, pasak politikų, būtina tam, kad euro zona nesubyrėtų.
Graikijos vyriausybė ES ir TVF tikisi, kad finansinė pagalba Atėnams leis nuraminti rinkas, bijančias, kad sunkumai neišplistų į kitas euro zonos šalis, konkrečiai – į Ispaniją ir Portugaliją.
Tačiau dauguma graikų nepatenkinti perspektyva suveržti diržus – šeštadienį tūkstančiai Atėnų gyventojų išėjo į Gegužės 1-osios demonstracijas su šūkiais, nepritariančiais išlaidų mažinimui, kuris, jų nuomone, bus skaudus smūgis neturtingiems gyventojams ir dar giliau įstums šalį į recesiją.
„Ne TVF chuntai! – skandavo demonstrantai, eidami prie parlamento. – Šalin rankas nuo mūsų teisių!“
Graikijos profesinės sąjungos trečiadienį planuoja visuotinį streiką, kuriuo bus protestuojama prieš naujus apkarpymus.
Remiantis apklausos, kurią surengė tarnyba ALCO, daugiau kaip pusė graikų sakė esantys pasiryžę išeiti į gatves, jeigu šalies vyriausybė pritars tolesnio išlaidų mažinimo planui.
