Kaip rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė, stovėdamas prie karių, žuvusių per rugpjūčio karą, kapų prezidentas Michailas Saakašvilis pareiškė, kad Rusija nesugebėjo pasiekti savo tikslų.
„Priešui nepavyko pasiekti savo pagrindinių paskelbtų tikslų. Priešui nepavyko nuversti valdžios Gruzijoje... Jis nori nuversti valdžią tam, kad pakeistų Gruzijos politinį kursą, bet priešas negalėjo nė per gramą pakeisti Gruzijos kurso. Negana to, šis kursas sustiprėjo, kaip niekada, ir šis kursas tapo negrįžtamas kaip niekada“, – pareiškė jis.
Daugeliui šie žodžiai sukėlė karčią šypseną.
Nors buvo viliamasi, kad Vakarai parems, per dvejus metus nepavyko pasiekti nei Rusijos kariuomenės išvedimo iš separatistinių respublikų teritorijos, nei panaikinti Rusijos paskelbto Abchazijos ir Pietų Osetijos pripažinimo.
Svetima armija stovi vos už kelių kilometrų nuo Tbilisio, keliasdešimt tūkstančių priverstinių persikėlėlių nebegali sugrįžti į savo namus, o Gruzijos teritorijos prarastos.
Šis karas nubloškė Gruziją 10–15 metų atgal, – T.ChidašeliEsant šioms aplinkybėms M.Saakašvilio pareiškimas atrodo nerimtai, mano viena šalies Respublikonų partijos lyderių Tina Chidašeli.
„Šis karas nubloškė Gruziją 10–15 metų atgal, – sako ji. – Jo buvo galima išvengti, bet Saakašvilis savo valia pateko į spąstus, kuriuos jam parengė Rusija“.
Durys į NATO užsidarė?
Kai kurių politologų vertinimu, rugpjūčio įvykiai ilgam, jeigu ne visam laikui užtrenkė Gruzijai duris į NATO, o tai ir buvo pagrindinis Rusijos tikslas.
„Šiandien lengviau kalbėti apie Gruzijos integraciją su Marsu nei su NATO“, – pareiškė ekspertas saugumo politikos klausimais Iraklijus Sesiašvilis.
Jis mano, kad 2008 metų rugpjūtyje Maskva nesiekė užimti sostinę ir visą Gruzijos teritoriją, nes nebūtų sugebėjusi išlaikyti šalies kontrolės politiškai ir būtų susilaukusi kur kas didesnio tarptautinės bendrijos pasipriešinimo.
„Rusijai reikėjo šių teritorijų (Abchazijos ir Pietų Osetijos) jos geopolitiniams tikslams – karinėms bazėms Pietų Kaukaze dislokuoti, išsaugoti ten savo karinę ir politinę įtaką ir neleisti NATO plėtros, – sako I.Sesiašvilis. – Taigi Rusija pasiekė tai, ko norėjo: situacija regione pavojinga, investuotojai neina į karštuosius taškus ir tai trukdo Gruzijos raidą, NATO nesiplečia“.
Vis dėlto, kaip mano kai kurie analitikai, nors Gruzijos prisijungimo prie NATO procesas šiuo metu faktiškai sustabdytas, ateityje klausimas tebėra dienotvarkėje.
Pasak Gruzijos strateginių ir tarptautinių tyrimų fondo vadovaujančiojo eksperto Arčilo Gegešidzės, trumpalaikėje perspektyvoje Rusija išlošė iš penkių dienų karo, bet nesugebėjo priversti NATO galutinai atsisakyti aktyvios politikos regione.
„Rusija sugebėjo sustabdyti NATO plėtrą Pietų Kaukaze, taip pat sugrąžino savo kariuomenę į Gruziją. Tai naujos realijos, žinoma – taktinis laimėjimas, bet ar išlošė Rusija strateginiu požiūriu – parodys laikas, nes ji nesugebėjo pakeisti nei Gruzijos užsienio politinės orientacijos, nei Vakarų politikos, visų pirma – NATO atvirų durų politikos“, – mano A.Gegešidzė.
Pasikartojimo nebus
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis |
Pasak I.Sesiašvilio, 2008 metų rugpjūtyje ir Rusijos, ir Gruzijos vyriausybės buvo karo šalininkės. Šiandien, įsitikinęs jis, naujo susirėmimo nebus, nors situacija regione tebėra nestabili, o Maskva ir Tbilisis nesiliauja vienas kitam priekaištavę.
„Šiandien Gruzijos vyriausybė neturi tokių ketinimų, nes ji suvokė, kad negalima žaisti karu. Be to, Vakarai atidžiai stebi konfliktus regione, ir bet kuris karinis pasistūmėjimas bus užfiksuotas“, – sako I.Sesiašvilis.
Nesuinteresuota nauju karu ir Rusija, mano Tbilisis. Pasak A.Gegešidzės, vykstant santykių su Vakarais „perkrovai“ Rusija nenorės aštrinti situacijos Pietų Kaukaze.
„Rusija visiškai suinteresuota pažanga ir „perkrovos“ sėkme, nes ji supranta, jog esant jos technologiniam atsilikimui, jai labai svarbu gerinti santykius su Vakarais, – pareiškia ekspertas. – Bet jeigu perkrova įstrigs, tada iš Rusijos visko galima tikėtis“.
Vis dar priešai
Ugnies nutraukimo susitarimas, pasirašytas tarpininkaujant Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy, sustabdė karo veiksmus tarp Rusijos ir Gruzijos 2008 metų rugpjūtyje, bet Maskva ir Tbilisis tebestovi skirtingose barikadų pusėse, kaltindami vienas kitą.
Gruzijos prezidentas ne kartą buvo kritikuotas kai kurių opozicionierių už tai, kad praėjus dvejiems metams Maskvos ir Tbilisio santykius tebėra apėmęs sąstingis.
Tačiau dauguma Gruzijos ekspertų šiai nuomonei nepritaria.
Pasak jų, svarbu čia ne M.Saakašvilis, o Rusijos suinteresuotumas išsaugoti status quo. Maskvos atsisakymas kalbėtis su M.Saakašviliu – tik dingstis nesvarstyti su Gruzija itin skaudžių temų, mano analitikai.
Deja, aš nematau šiandien Gruzijos ir Rusijos santykių pagerėjimo perspektyvų, – A.Barnovis„Deja, aš nematau šiandien Gruzijos ir Rusijos santykių pagerėjimo perspektyvų. Gruzija tiesiog neturi dėl ko nusileisti, o Rusija kol kas nepasirengusi daryti kokių nors nuolaidų“, – sakė politologas Andro Barnovis.
Vakarų mėginimai sutaikyti Maskvą ir Tbilisį kol kas nebuvo sėkmingi.
Gruzijos vyriausybė ir toliau reikalauja išvesti Rusijos kariuomenę iš nepripažintų respublikų, kaltindama Maskvą Gruzijos teritorijų okupacija. Rusija primygtinai teigia, kad ji teisi ir atsisako vesti dialogą su dabartine Gruzijos vadovybe.
Pasak politologų, Vakarus tebedomina Gruzija, bet nors pasaulio bendrija kritikuoja Maskvą ir ragina atsisakyti Abchazijos ir Pietų Osetijos pripažinimo, Tbilisiui nevertėtų turėti didelių vilčių. Rusija, bent artimiausioje ateityje vargu ar paklausys partnerių Vakaruose patarimų.
„Rusija eina į tarptautinių santykių normų negerbimą, bet Vakarų galimybės pertemptos, ir šiandien jie nepasirengę rimtai pasipriešinti Rusijos politikai posovietinėje erdvėje“, – sakė A.Gegešidzė.
„Be to, Rusijos reikia Vakarams kitoms problemoms, tokioms kaip kova su tarptautiniu terorizmu ir Rusijos operacija Afganistane, spręsti“, – pridūrė jis.
