Daug stiprių pakartotinių požeminių smūgių kelias dienas krėtė šią neturtingą Karibų jūros valstybę po pirmojo 7 balų žemės drebėjimo, kuris nusinešė daugiau nei 110 tūkst. žmonių gyvybių. Beveik 610 tūkstančių gyventojų liko be pastogės, taip pat daugybė jų buvo sužeista.
Trečiadienį salą sukrėtė 5,9 balo smūgis, padaręs dar daugiau žalos po nelaimės mėginantiems atsipeikėti haitiečiams.
Tačiau tikėtina, kad ši rykštė Haičio dar nepaliko: JAV Geologijos tarnyba (USGS) ketvirtadienį paskelbė 25 proc. tikimybę, kad artimiausiomis savaitėmis salą dar sukrės vienas ar keli 6 balų arba stipresni pakartotiniai smūgiai, nors vėliau ši tikimybė nuolat mažės.
Prieš beveik dvi savaites smogęs žemės drebėjimas atpalaidavo didelę dalį energijos, susikaupusios viename Enrikiljo–Planten Gardeno antsprūdžio ruože, tačiau kitame ruože, esančiame į rytus nuo pirmųjų smūgių epicentro, visai netoli sostinės Port o Prenso, šios tektoninės plokštės beveik nepajudėjo, nurodė USGS.
Tikėtina, kad pastarajame regione dėl pirmojo Šiaurės Amerikos ir Karibų tektoninių plokščių poslinkio susikaupė dar didesnė įtampa, kuri gali staiga atsipalaiduoti visa jėga.Remdamiesi duomenimis apie kitus pasaulyje įvykusius žemės drebėjimus ir Haičio istoriją, žinome, kad dideli žemės drebėjimai gali pasikartoti per trumpą laikotarpį.
„Remdamiesi duomenimis apie kitus pasaulyje įvykusius žemės drebėjimus ir Haičio istoriją, žinome, kad dideli žemės drebėjimai gali pasikartoti per trumpą laikotarpį, – USGS seismologas Davidas Schwartzas sakė naujienų agentūrai AFP. – Niekas iš mūsų nenustebtų.“
Mokslininkas priminė, kad 1999 metais Turkijai per tris mėnesius smogė du stipresni nei 7 balų žemės drebėjimai.
D.Schwartzas perspėjo, jog tai gali pasikartoti Haityje.
„Šiame regione žemės drebėjimai linkę kartotis serijomis“, – sakė Purdue universiteto seismologas Ericas Calais. Jis pastebėjo, kad panašūs stiprūs smūgiai per pastaruosius tris šimtmečius buvo sukrėtę Haitį bent keturis kartus – tarp jų 1751 ir 1770 metais, kurie visiškai sugriovė Port o Prensą.
„Port o Prensas turi būti atstatomas laikantis griežtesnių seisminio saugumo normų“, – pabrėžė mokslininkas. Pasak jo, kai kurios šiuo metu pasaulyje statomos atominės jėgainės, pavyzdžiui, gali atlaikyti net 8 balų smūgius.
